Rugsėjo mėnesio aktualijos El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Trečiadienis, 25 Rugsėjis 2019 00:00

Medžioklė ir medžiotojas, visuomenėje formuojamas nesveikas požiūris į žmones, turinčius pomėgį būti gamtoje ir medžioti. Kažkodėl nieks nekovoja prieš žvejus, nors yra ežerų kur žuvies ištekliai - žemiau numatytų. Ir gal todėl, kad žuvys miršta tyliai, gal reikėtų kovoti prieš grybautojus, nes dėl masinio grybų rovimo darkoma grybiena, baidomi reti paukščiai ir žvėrys, reikėtų kovoti ir prieš žemdirbius, nes dėl chemikalų naudojimo žemės ūkyje masiškai mažėja paukščių giesmininkų, vabalų, kinta kanopinių žvėrių elgsena ir sveikata, mažėja kiškių vislumas ir tt. Aš jau nekalbu apie kiaulių, vištų, triušių ir pan. augintojus. Skaitau pasakas apie Punios šilą, kur buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas siekdamas didžiąją dalį Punios šilo paversti rezervatu, o tam pasipriešinus vietos bendruomenei, postrigauja “šitoje istorijoje esmė slypi medžioklėje. Čia yra tokia veidmainystė, aš neabejoju, kad esmė yra medžioklėje. Jos plotų mažėjimas 2,2 tūkst. ha. yra nepakeliamas skausmas medžiotojams“. Svarbiausia, tai sakome rimtu veidu, norėčiau šio vyro paklausti, ar jisai turi nors mažiausią supratimą apie medžioklės įtaką Lietuvos valstybės formavimosi procese, ar turi nors vieno medžiotojus vienijančio būrelio ar klubo protestą dėl minėto šilo, ar žino apie medžiotojų įtaką išnykusių rūšių (stumbrų, tauriųjų elnių, bebrų ir t.t.) grąžinimui į šalies miškus, ar būtų tokia didelė meilė gamtai, jei nebūtų europinių pinigų ir ar buvęs ministras šaltą ilgą žiemą nupirko iš savo atlyginimo ir išvežė savo nuosava mašina nors vieną saują grūdų badaujantiems gyvūnams ar paukščiams.....  Noriu priminti, kad rezervatuose draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla, įskaitant grybavimus, uogavimus, riešutavimus ir pan... Nužengėme dar toliau, štai socialiniame tinke FACEBOOK š.m. rugpjūčio 7 d. grupėje „Apginkime Lietuvos miškus“ pilietis Vytautas Radavičius agituoja dar įdomiau, jis ragina „be gailesčio šauti į ginkluotą medžiotoją “. Visos atsakingos tarnybos tyli, lyg burnos būtų pilnos vandens, matyt nėra pinigų, o jei paragintas jaunimas nukeps kokį vieną kitą paliegusį medžiotoją, tai bus dar linksmiau... Valio demokratijai... Laukime skerdynių... Vis dėlto po intensyvių raštų Generalinei prokuratūrai, Vilniaus miesto trečiame policijos komisariate š.m. rugsėjo mėn. 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso LK BK 170 str. 3 d. ...

Žmonių tarpusavio rietenos nesibaigia. Tačiau gamta gyvena savo ritmu ir stengiasi kiek galima ilgiau atlaikyti žmonijos spaudimą. Galų gale miškai dzūkams dovanojo baravykų, raudonviršių, „lepučių“ gausą, pintinėmis juos vilkome iš Kalesnykų, Varčios, Punios, Sudvajų ir Gedimino miškų.  Dzūkai atsigavo, dalį pardavė, kitus marinavo, džiovino, raugė, sūdė. Valio, turėsime pinigėlių, drabužių, maisto. Stebina kelinti metai paeiliui gausus ąžuolų gilių derlius, norisi priminti, kad iš jų gaminama puiki kava, ankščiau lietuviai jas maldavo, buvo kepama duona, jos buvo naudojamos kaip vaistai imunitetui stiprinti, kraujavimui stabdyti, potencijai gerinti ir pan., be to šerdavo naminius gyvulius. Voverės, riešutinės, kėkštai ir geltonkaklės pelės jas kaupia žiemai, dabar jas valgo ir visi kanopiniai žvėrys . Gilės šernams delikatesas, todėl viliojimui papilti kukurūzai patiekalų sąraše yra antroje vietoje.  Tauriųjų elnių ruja eina į pabaiga, rimsta miškai. Pirmuosius tauriųjų elnių baubimus girdėjau rugpjūčio 25d. Pats rujos pikas paprastai būna rugsėjo 15-20 d. Po to baubia kas netingi, brandūs patinai pradeda grįžti š savo mėgstamas žiemojimo vietas, gerai besimaitindami atgaus jėgas ir lauks naujo rudenio ir naujų iššūkių, o jauni – dar kurį laiką palaidys gerkles. Tačiau rugsėjis gražus tuo, kad kartu su tauriaisiais elniais rujoja ir briedžiai. Dažnai miškuose girdime tam tikrą stenėjimą, medžiotojai tai vadina „briedžiai kosti“. Paprastai toje pačioje vietoje nevyksta briedžių ir tauriųjų elnių ruja, nors rujos laikotarpis  beveik tas pats, tačiau skiriasi charakteriai, svoriai ir panos. Keista, tačiau Europoje rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose, freskose ar piešiniuose, šis puikus ir atkaklus gyvūnas vaizduojamas ir aprašomas gana retai, gal todėl, kad jo sumedžiojimas visada buvo paprastesnis už stumbro, meškos ar tauriojo elnio. Jis lėtesnis, smalsesnis, ne toks atsargus, ko pasekoje lengviau sumedžiojamas. Ir nors patinai sveria iki pusę tonos, juda lengvai ir grakščiai, ilgos kojos, akuotplaukiai tuščiaviduriai, todėl puikiai plaukia, gali net panerti, jam nuplaukti dešimtį kilometrų vienas juokas. Vasaros metu mėgsta šlapius miškus, todėl daug jų gyvena Žuvinto ir Čiapkelių rezervatuose, tai įrodo, kad kanopos puikiai pritaikytos vaikščioti po pelkes, rudenį ir žiemą eina į jaunuolynus, ypač mėgsta spygliuočių, ko pasekoje daro nemažą žalą nulaupydamas žievę, nukramtydamas ūglius, jei jų nepasiekia, paprasčiausiai nulaužia. Turėdamas ilgas kojas, palenkęs galvą nepasiekia žemės, todėl norėdamas paragauti žolės privalo atsiklaupti.  Patinų ragai būna įvairių formų, g.b. mentiški, šakoti ir sverti net 15 kg. Ragai auga į šonus, todėl jauname amžiuje žiūrint iš šono ne visada jie matosi. Labai įdomi galvos struktūra, net nepasukęs galvos akis gali nukreipti atgal, pagal ausų formą galima spręsti apie psichologinę būseną: nusvirę – ramus, sukioja – klausosi, priglaustos išilgai kaklo – susinervinęs, atsuktos atgal – išsigandęs. Briedis yra klajūnas, turi žiemos, vasaros ganyklas. Per metus apsuka ratą 20 - 25 t. kv. km. plote. Todėl dažnai Vilniaus, Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos savivaldybių miškuose rudenį ir žiemą galime sutikti juos atklydusius net iš Baltarusijos. Briedė nepalieka savo jauniklio nuo pat gimimo ir aršiai jį gina.

Taigi jeigu gegužės mėn. miške link jūsų eis smalsus, mielas, ilgakojis ir linksmas briedžiukas, rekomenduoju trauktis, nes reikės lipti į medį... Būdamas stiprus, briedis dažnai bando pamatyti tą objektą, kuris seka jo pėdsakais, todėl dažnai tai būna jo klaida... Kiti kanopiniai taip nesielgia, jie stengiasi pasitraukti... Pagal medžiotojų pateiktus duomenis šalyje šiuo metu gyvena apie 18200 briedžių. Medžiojamųjų gyvūnų limitų nustatymo komisijos šiame medžioklės sezone leido sumedžioti 3483 briedžius, t.t. 1297 patinus. Ir nors rugsėjis visada skamba nuo briedžių ir elnių meilės dainų, Lietuviui jis asocijuojasi su derliumi ir ramybe.

Nei plauko nei tauko

Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas      Raimondas Ribačiauskas

Atnaujinta Trečiadienis, 25 Rugsėjis 2019 09:56