Medžiotojų šiokiadieniai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Pirmadienis, 19 Rugpjūtis 2019 07:50

                   Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Paslaptingas ir pilnas staigmenų, aruodai pilni naujo derliaus grūdų, jei tikėti posakiu „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos “, kadangi šių miško gėrybių trūksta, taigi su drabužiais mūsų panoms bus sunku, paskutinis mėnesis kopinėti bičių medų ir laikas bičių šeimas ruošti žiemai. Medžiotojams   tai naujų įspūdžių mėnuo. Gyvulių augintojų skaičiuoja vilkų suvalgytas avis ir ožkas, nuo rugpjūčio pirmos dienos galima medžioti bebrus, tai didžiausias Lietuvoje gyvenantis graužikas, pačiuose seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose minimas kartu su stumbru, meška ir briedžiu . Dėl sausros išdžiūvo dalis griovių, bebras tapo lengviau pagaunamas vilkų ir lūšių. Medžiotojams rekomenduočiau neskubėti su bebrų medžiokle, palaukti rudenio, sumedžiojus abu tėvus - jaunikliai neišgyvens, bet apie šį gyvūną kituose straipsniuose. Baigėsi stirninų ruja, medžiotojai turėjo puikią progą paieškoti   vertingų medžioklės trofėjų. Dabar gerieji stirninai   vėl tapo ypač atsargūs, vengia atvirų vietų, maitinasi tamsiuoju paros metu. Nuo rugpjūčio 15 d. galima medžioti vandens paukščius, tai linksma ir pilna įspūdžių medžioklė. Ne kartą girdėjau žodį „trenkti“... gal iš ties. Reikia įsivaizduoti,   vyrai renkasi dar su tamsa, dažnai į medžioklę važiuoja ne vieną šimtą kilometrų ir išvažiuoja iš vakaro,   užima vietas apie įvairius vandens telkinius ir laukia pirmųjų saulės spindulių tam, kad galėtų paleisti šūvį į ryte pradėjusias skraidyti antis, arba tiksliau į dangų.   Čia taiklumas visada būna įdomus,   esu buvęs medžioklėje, kur vienam sumedžiotam paukščiui vidutiniškai teko 32 šūviai. Sausa vasara buvo nedėkinga ir vandens paukščiams, išdžiūvo balos, grioviai, o tuose vandens telkiniuose kuriuose dar buvo galima perėti, susikaupė didelė vandens paukščių koncentracija, ko pasekoje vyko įnirtinga kova dėl teisės perėti ir maitintis, t. y. užimti tam tikrą teritoriją, čia be konkurencijos geriausias vietas užėmė gulbės. Beje šios vietos sutraukė ir visus plėšrūnus, tiek skraidančius, tiek lakstančius.   Gamtosauginiu požiūriu ši medžiokle yra problematiška. Šiuo metu galima medžioti didžiasias antis, rudgalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles. Tačiau natūroje kylančias ar skrendančias antis praktiškai negalima atskirti nuo ančių įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, tai dryžgalvė kryklė, rudagalvė ir pilkoji antis, rudė ir šaukštasnapė antis. Čia daugeliui medžiotojų kosmosas, manau jas skrendančias gali atskirti net ne visi ornitologai. Aiškiai savo skridimu ir dydžiu išsiskiria didžioji antis, skridimo greičiu ir trajektorija  - rudgalvė ir dryžgalvės kryklės, medžiotojų dar vadinamos „sportininkėmis“, tačiau atskirti vieną nuo kitos skridimo metu yra sudėtingas klausimas...   Įstatymas nenumato jokių išlygų, taigi medžioklės tvenkiniuose visada yra iššūkis medžioklės organizatoriams... Noriu priminti, paukščių medžioklėje medžiotojai turi turėti ryškias liemenes ar kepures, privalomas šuo., kuriam dokumentai nebūtini... Tačiau paukščių medžioklė visada buvo ir bus linksma, suteikianti galimybę bendrauti ir džiaugtis gamta..

               Tačiau pati didžiausia intriga ir iššūkis yra tai, kad nuo rugpjūčio 15 dienos prasidėjo pačio tauriausio kanopinio žvėries medžioklė. Gyvūno, kurio piešiniai randami olose, jis aprašytas seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose Europoje, jo ragai puošia visas pilis, jam sukurti eilėraščiai, jo balso pamėgdžiojimui organizuojamos Europinio lygio varžybos, tai gyvūnas kurio rujos laikotarpiu didieji medžiotojai meta darbus ir išeina atostogauti, jo medžioklės metu paprastai naktys praleidžiamos miške, daugelyje vietų organizuojamos net ekskursijos paklausyti jo „kalbos“ - tai taurusis elnias. .   Apie šį gyvūną galima kalbėti valandų valandas. Šį gyvūną medžiojo visi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovai, deja XVIII a. viduryje tauriojo elnio Lietuvoje jau nebeliko... Taurieji elniai į Lietuvą iš Voronežo (Rusija) rezervato atvežti 1956 m., tais pačiais metais jie paleisti Punios šile  , 1985 m. - Varčios miške. Tauriojo elnio patinai sveria 200 – 250 kg., kūnas proporcingas, kojos ilgos ir laibos, priekinės kojos neturi raktikaulio, kas užtikrina švelnų kanopos susilietimą su žeme, ragus turi tik patinai, ragų ilgis gali siekti iki 115 cm., jų svoris iki 12 kg. Taurieji elniai mėgsta lapuočių ir mišrius mišrus. Puikiai girdi, mato, uodžia, turi gerai išvystytą nuojautą, dar vadinamą šeštuoju jausmu, puikiai pasirenka sprendimus papuolęs į varymus ar kitas sudėtingas situacijas, gerai plaukia.   Iki dabar niekaip nesuprantu, kaip turėdamas tokius ragus ir tokį kūno svorį jis vaikšto be garso. Ne kartą teko stebėti, kai iš tankumyno, nenulaužęs nė vienos šakelės ir neužmynęs nė ant vieno pagaliuko, kaip vaiduoklis išnyra jis, kartais, tirdamas aplinką, gali vienoje vietoje nejudėdamas prastovėti valandą ir daugiau, juda tik ausys ir akys. Savo galingais ragais bet kurį vyrą gali nusviesti ne vieną dešimtį metrų. Išminties, grožio ir jėgos simbolis. Turi mylimas rujos vietas. Jeigu viskas gerai, kasmet į jas sugrįžta, atsižymi teritoriją ragais aplaužydamas krūmus ir pažymėdamas kvapiųjų liaukų sekretu, visada įsirengia vieną ar keletą duobių, arba liaudiškai parfumerijos kambarių, kuriose šlapinasi ir voliojasi, t. y. pasidažo ir pasikvėpina laukdamas merginų. Mūsų damoms vaizdelis ir kvapas ne koks, o tauriojo elnio patelėms – pasaka, mat skiriasi skoniai. taurusis-elnias-106055    
Patinas baubia kviesdamas damas ir baidydamas konkurentus, gindamas teritoriją dažnai susikauna su kitais patinais, deja pasitaiko mirtinų atvejų. Patelės pačios renkasi patiną ir tai normalu, gamtoje patelės visada stengiasi susilaukti palikuonių nuo pačių stipriausių ir protingiausių patinų. Todėl dažnai apie brandžius ir geros fizinės būklės patinus susiburia iki 4 patelių, tačiau teko matyti ir 6 pateles su jaunikliais. Toks patelių būrys vadinamas Haremu. Tai vienintelis laikas metuose, kai patinas, įrodinėdamas savo pranašumą prieš konkurentus, gali padaryti klaidą. Tačiau čia gamta pasirūpino kitaip, patelės saugo savo pasirinktą patiną, t. y. seka aplinką, įspėja apie pavojus, nuveda į saugią vietą. Praėjusiais metais stebėjau, kaip kiekvieną rytą penkių patelių būrys nuvesdavo dienai patiną į raistą ir ten jį palikdavo, vėlų vakarą – pasiimdavo, aišku dieną praleisdavo netoliese. Apie tokį patiną su patelėmis, nors laiks nuo laiko ir gauna per sprandą, visada trinasi keli jaunesni patinai, mokosi kovos, baubimo ir grožio procedūrų meno,   tačiau tuo pačiu metu aišku kažko tikisi, gal pavyks kokią damą pakerėti... Rujos metu patinai beveik nesimaitina, todėl praranda iki 25 % savo svorio. Pasibaigus rujai tauriųjų elnių patinai tarsi išnyksta, turi savo žiemojimo ir vasarojimo vietas, daugeliu atvejų jos būna neįprastos, čia jie intensyviai maitinasi, atgauna jėgas, tačiau visiškai nesirodo atvirose erdvėse,. Žiemos metu gali sudaryti būrius, tačiau jauni patinai visada naudojami kaip žvalgai kritinėse situacijose. Teko matyti, kaip papuolę į varymą seni patinai ragų pagalba greitai įtikino jauną patiną per flangą bėgti pirmą, kažkam reikia … Po rujos, jauni patinai   iki 3 metų amžiaus, dar gali vaikščioti su patelių būriu, taip saugiau...

download

           Kaip suprantate, šių gyvūnų medžioklė sudėtinga. Juos medžioti galima tik šviesiu paros metu, draudžiama naudoti prožektorius, viliojimui magnetofonus ir pan.. Norėdami sumedžioti brandų, gerais trofėjiniais ragais gyvūną, medžiotojai turi pergudrauti ne tik patiną, bet ir jo Haremą, kuriam vadovauja gudriausia patelė. Medžiotojai visada suranda patinų užimtas teritorijas, pagal pėdsakų dydį, teritorijos žymėjimą, baubimą nustato amžiaus grupę. Taip taip, pagal baubimą..... Kiekvienos amžiaus grupės patinas baubia skirtingu tembru, nieko naujo, kaip kalba žmogus. Juk mes užsimerkę galime pasakyti kur kalba vaikas, jaunuolis ar brandus vyriškis. Taip ir čia. Medžiotojai, paklausę baubimo nusprendžia, kuris patinas vyriausias, tada prasideda bandymas prie to patino prieiti, iškviesti jį į dvikovą, įmituoti kito patino veiksmus ir pan. Net ir pamačius patiną, iškyla įvertinimo problema, pagal jo išvaizdą, elgesį, ragų struktūrą reikia skubiai jį įvertinti, t. y. nustatyti, ar galima jį sumedžioti vadovaujantis kanopinių žvėrių atrankos nuostatais ar ne. Eiliniams žmogui tai turėtų būti iš fantastikos srities. Dešimtis kartų stebėjau juos ir beveik visada nuleisdavau ginklą, nes šis gyvūnas ypatingą galią ir grožį turi tol, kol yra gyvas.. Mokėjimas pamėgdžioti baubimą – yra aukštasis medžioklės pilotažas. Jau seniai organizuojamos įvairios elnių šauklių varžybos, kuriose medžiotojai ar šiaip gamtos mylėtojai pamėgdžioja įvairaus amžiaus ir įvairios emocinė būsenos elnių patinų balsus. Pirmasis elnių šauklių varžybose Vokietijoje Lietuvą atstovavo vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas, dzūkas   Algimantas Kamičaitis, šiuo metu tokiose varžybose dalyvauja dzūkas Irmantas Vaickelionis

Šių gyvūnų pagrindinis medžioklės trofėjas yra ragai, be to jie turi mažuosius medžioklės trofėjus, tai viršutiniai iltiniai dantys, vadinami Perlais ir sukaulėjusią plokštelę širdyje, vadinamą Huberto kryžiumi. Vytauto Šerpensko Alytaus raj. Varčios miške 1992 m. sumedžioto tauriojo elnio ragai ilgą laiką buvo Lietuvos rekordas. Tauriuosius elnius, kurių ragai buvo įvertinti medaliais, Dzūkijoje 2017 metais sumedžiojo Vladimiras Novikovas, Juozas Išganaitis, Paulius Liulys, Vytaras Vaikšnoras, Gediminas Lučiauskas ir Nerijus Deimantavičius.

                 Šiuo metu Alytaus rajone gyvena apie 800 tauriųjų elnių, t.t. 213 patinų. Šiame medžioklės sezone Medžiojamųjų gyvūnų limitų skirstymo komisija leido sumedžioti 26 patinus.

 

                         Nei plauko nei tauko

 

         Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas     Raimondas Ribačiauskas

Screenshot 4

Atnaujinta Antradienis, 20 Rugpjūtis 2019 11:51