Gegužė - puikus metas medžiotojams tvarkyti stirnų populiaciją Spausdinti
Parašė Administrator   
Trečiadienis, 12 Birželis 2019 17:38

 

        Gegužės mėnuo, tai toks metų laikas, kad net sunkiausi ligoniai pakyla iš patalo, kai norisi gyventi, daryti gerus darbus, žmogaus krūtinė atrodo sprogs nuo gyvenimo džiaugsmo..... kvapų ir tikrų spalvų jūra užburia, kiekvienas Lietuvis savo delnus stengiasi priliesti prie žemės, tai genuose, visi kažką sodina, sėja, puoselėja. Gamta šiuo metu – tai ištisas vaikų darželis, kažkas gimsta, kažkas žengia pirmuosius žingsnius, kažkas pirmą kartą pamato saulę, tai didelių vilčių ir praradimų metas.   Praregėjo vilkiukai, lapiukai jau smalsiai vaikštinėja apie olas, strazdų , varnėnų , karvelių ir daugelio kitų paukščių jaunikliai jau paaugę, o vandens paukščiai dar tik deda kiaušinius, juk nesimato vandens augmenijos, nebus kur slėptis, viskam savas laikas. Gamtoje jau taip surėdyta, kad visi gyvūnai ir paukščiai savo jauniklius atsiveda pačiu palankiausiu išgyvenimui metų laiku, o daugelis paukščių dar turi puikią nuojautą, taigi jų kiaušinių dėtys gali atsirasti vėliau ar ankščiau, būti mažesnės ar didesnės.. Didelis prašymas, gamtoje radus bet kokį jauniklį, reikia jo neliesti, neglostyti, o atsargiai pasišalinti ir visai nesvarbu, jeigu tas jauniklis eina link jūsų, nes jūs jam kol kas pažinimo objektas ... Gali būti ir taip, kad priseis greitai įlipti į medį kai atbėgs šernė ar briedė. Mamos stengiasi apginti savo mažylius..

         Ir nors dar pavasaris, tačiau medžioklės taisyklės nuo š.m. gegužės 15 d. medžiotojams leidžia medžioti stirnų patinus. Šių gyvūnų medžioklė yra limituojama ir griežtai kontroliuojama. Priminsiu, šalyje gyvena apie 170640 stirnų. Rajonų medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos leido medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams sumedžioti 12441 patiną ir 26349 stirnų pateles ar jauniklius, tačiau pastarųjų medžioklė leidžiama tik nuo spalio 1 d.. Natūralus stirnų prieaugis yra apie 25 % , jis tiesiogiai priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos ir plėšrūnų gausos.

        Stirna, tai pats mažiausias, dažniausiai matomas ir grakščiausias mūsų krašto kanopinis žvėris, gyvena laukuose ir miškuose, minimas jau pačiuose pirmuose rašytiniuose šaltiniuose, žoleėdis, draugiškas, pakankamai socialus.. Jeigu yra draugiška aplinka, tai jas galima pamatyti ir dienos metu, ji bus svečias jūsų sode, darže, skaičiuos automobilius prie kelių, aplankys Jūsų giminės kapus ir pasmaguriaus čia augančiomis ar atneštomis gėlėmis..... Ji visada linksma, smalsi ir kupina gyvenimo džiaugsmo, jos baltas veidrodėlis (balta dėmė ant užpakaliuko) visada gerą žmogų verčia šypsotis …. Žymesnės žalos žemės ūkiui nedaro, tačiau jei pasodinote mišką, ji būtinai ateis jį apgenėti, taigi praktiškai visada nuskabo eglių ir pušų ūglius, todėl be apsaugos priemonių kokybiško miško užauginti negalima.. Mėgsta žieminį rapsą, šį pavasarį kaip niekad spaudoje buvo gausu pranešimų, kad šalia rapsų laukų stirnos (ypač jaunos) elgiasi įdomiai: nebijo žmonių, eina su jais susipažinti... Kaip paaiškino Alytaus valstybinės maisto veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, jos paprasčiausiai lengvai apsvaigę, nes dėl lėto virškinimo priešskrandyje prasideda rūgimas ir išsiskiria alkoholis, mums juokinga, tačiau tai pažeidžia kepenis, tokie gyvūnai lengvai tampa plėšrūnų ar blogų žmonių aukomis...

         Stirnų ruja prasideda birželio antroje pusėje, liepą pats meilės įkarštis, rugpjūtį išblėsta. Ir nors iki rujos dar toloka, stirninai dabar jau užsiima savo teritorijas. Daugelis atvažiavę į gamtą smagiai trinkteli mašinos durelėmis, pasileidžia širdžiai malonią muziką ir pradeda dairytis kur čia tie žvėrys, ar paukščiai... O jų nesimato ir nesigirdi, nors atsargiai pro medžių šakas ir lapus, iš žolių jus visada stebi tūkstančiai smalsių akių, klauso šimtai ausų... Tik mokėdamas elgtis gamtoje, ją pažindamas, gali pamatyti tikrus gamtos stebuklus. Su stirninais tas pats, jeigu jų nematome, apie jų būvimą galimą spręsti matant kanopėlėmis išdraskytą žolę, nubrūžintus jaunus lanksčius krūmelius ir medelius, gulėjimo vietas (gulėjimo vietoje stirnos visada kanopėlėmis nudrąsko žolę iki žemės) matant pėdsakus, bei ekskrementus, jei liaudiškai, tai „kakučius“.. arba būsite apibarti, tai yra „aploti“, tiesa , pagal ekskrementų formą ir dydį galima nustatyti lytį ir apytikriai amžių. Gegužis, tai puikis metas medžiotojui pradėti tvarkyti stirnų populiaciją, paprastai iki rujos atmedžiojami sergantys, silpni, negalintys užauginti gerų ragų ir persenę patinai. Kiekvienas medžiotojas , pažvelgęs į bet kurį gyvūną, turi sugebėti greitai nustatyti gyvūno amžių, jo sveikatos būklę ir trofėjaus (ragų) vertę, nes ragai atspindi patinų fizinę būklę. Yra stengiamasi, kad rujoje dalyvautų patys geriausi patinai... Daugelis nustebę klausia, o kaip nustatyti ? Juk jos (jie) visos vienodos? Nieko panašaus, tai tas pats , kaip nustatyti pamatyto gatvėje žmogaus amžių ir dalinai sveikatą. Visada medžiotojas turi atkreipti dėmesį į gyvūno spalvą (žilumą), nugaros ir pilvo išlinkimus, sprando ir galvos formą , svorio pasiskirstymą.. ir aišku elgseną..... Viskas tinka kaip žmogui, nieko naujo... Patinams atsiranda papildomas vertinimo kriterijus, tai ragai, jų aukštis, svorio centras, forma. Negana to, ragai parodo ir gyvūno ligas, pagal jų formą mes galime nustatyti kepenų, virškinimo, užsikrėtimo parazitais ar net potencijos problemas.. Atrodo keista, tačiau priekinių ar užpakalinių kojų sužeidimai turi tiesioginę įtaką ragų augimui... Kaip matote viskas paprasta.. Nuo gegužio iki rugsėjo mėn. sunkus metams jauniems (vienų -trijų metų) stirninams, kurie dar negali dalyvauti rujoje. Dažnai laukuose ar miškuose matysime juos besiblaškančius, išsigandusiomis akimis stebinčius aplinką. Viskas paprasta, nėra laisvų teritorijų, taigi užklysta į vieną, čia pasitinka ragai ir kanopos, bėga į kitą, čia vėl tas pats.. mums linksma, o jam ne... Šią gyvenimo pamoką turi praeiti visi.. ir jei pasiseka, įgauna patyrimo, užsigrūdina kovose ir užima savo teritorijas.. Medžiotojai žino, kad jeigu miško aikštelėje kartu su patelėmis ganosi jaunas stirninas, tai čia geresnio nėra...   Daug kam reikia priminti, kad visi kanopinių žvėrių patinai kasmet keičia ragus, išskyrus dykaragių (muflonai, stumbrai, mūsų karvė ir t.t), kurie, kaip sako medžiotojai, ragus meta kartu su galva... Ragai, priklausomai nuo gyvūno amžiaus, metami skirtingu laiku. Brandūs patinai ( penkių metų ir vyresni) juos meta spalio – lapkričio mėnesiais, jauni – sausio. Medžiotojai stengiasi sumedžioti stirniną kuo geresniais ragais, juos vertinant didžiausią įtaką turi svoris ir tūris, papildomi kriterijai tai spalva, perluotumas, šakų viršūnės.     Vidutinis stirninų ragų svoris yra 420 gr.. Tačiau Alytaus rajone 1998 metais yra sumedžiotas stirninas, kurio ragai svėrė beveik 900 gr. ir ilgą laiką buvo Lietuvos rekordas, o 2015 metais Irmantas Vaickelionis sumedžiojo stirniną, kurio ragai svėrė 740 gr. ir yra įvertinti aukso medaliu.     Medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos kas 3-5 metai organizuoja medžioklės trofėjų parodas, kurių metu vertinami sumedžioti trofėjai, sudaromi katalogai. Sumedžiotų gyvūnų pagerbimas yra svarbi medžioklės kultūros dalis Sumedžiotų stirninų ragai visada būna šių parodų puošmena.. Sumedžiotų gyvūnų pagerbimas yra svarbi medžioklės kultūros dalis..

           

           Nei plauko nei tauko.

 

           Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas     Raimondas Ribačiauskas

 

           Nuotraukos:   07472 stirnino nutrinta pušelė

                                  07492 Irmantas Vaickelionis su sumedžioto stirnino ragais

                                  691 Stirninų ragų eksponavimas medžioklės trofėjų parodoje Raudondvaryje 2018 metais.

                                  0755 mergaitė su rapsų prisivalgiusiu stirninu

Atnaujinta Trečiadienis, 12 Birželis 2019 17:43