Straipsniai
Medžiotojų šiokiadieniai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Pirmadienis, 19 Rugpjūtis 2019 07:50

                   Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Paslaptingas ir pilnas staigmenų, aruodai pilni naujo derliaus grūdų, jei tikėti posakiu „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos “, kadangi šių miško gėrybių trūksta, taigi su drabužiais mūsų panoms bus sunku, paskutinis mėnesis kopinėti bičių medų ir laikas bičių šeimas ruošti žiemai. Medžiotojams   tai naujų įspūdžių mėnuo. Gyvulių augintojų skaičiuoja vilkų suvalgytas avis ir ožkas, nuo rugpjūčio pirmos dienos galima medžioti bebrus, tai didžiausias Lietuvoje gyvenantis graužikas, pačiuose seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose minimas kartu su stumbru, meška ir briedžiu . Dėl sausros išdžiūvo dalis griovių, bebras tapo lengviau pagaunamas vilkų ir lūšių. Medžiotojams rekomenduočiau neskubėti su bebrų medžiokle, palaukti rudenio, sumedžiojus abu tėvus - jaunikliai neišgyvens, bet apie šį gyvūną kituose straipsniuose. Baigėsi stirninų ruja, medžiotojai turėjo puikią progą paieškoti   vertingų medžioklės trofėjų. Dabar gerieji stirninai   vėl tapo ypač atsargūs, vengia atvirų vietų, maitinasi tamsiuoju paros metu. Nuo rugpjūčio 15 d. galima medžioti vandens paukščius, tai linksma ir pilna įspūdžių medžioklė. Ne kartą girdėjau žodį „trenkti“... gal iš ties. Reikia įsivaizduoti,   vyrai renkasi dar su tamsa, dažnai į medžioklę važiuoja ne vieną šimtą kilometrų ir išvažiuoja iš vakaro,   užima vietas apie įvairius vandens telkinius ir laukia pirmųjų saulės spindulių tam, kad galėtų paleisti šūvį į ryte pradėjusias skraidyti antis, arba tiksliau į dangų.   Čia taiklumas visada būna įdomus,   esu buvęs medžioklėje, kur vienam sumedžiotam paukščiui vidutiniškai teko 32 šūviai. Sausa vasara buvo nedėkinga ir vandens paukščiams, išdžiūvo balos, grioviai, o tuose vandens telkiniuose kuriuose dar buvo galima perėti, susikaupė didelė vandens paukščių koncentracija, ko pasekoje vyko įnirtinga kova dėl teisės perėti ir maitintis, t. y. užimti tam tikrą teritoriją, čia be konkurencijos geriausias vietas užėmė gulbės. Beje šios vietos sutraukė ir visus plėšrūnus, tiek skraidančius, tiek lakstančius.   Gamtosauginiu požiūriu ši medžiokle yra problematiška. Šiuo metu galima medžioti didžiasias antis, rudgalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles. Tačiau natūroje kylančias ar skrendančias antis praktiškai negalima atskirti nuo ančių įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, tai dryžgalvė kryklė, rudagalvė ir pilkoji antis, rudė ir šaukštasnapė antis. Čia daugeliui medžiotojų kosmosas, manau jas skrendančias gali atskirti net ne visi ornitologai. Aiškiai savo skridimu ir dydžiu išsiskiria didžioji antis, skridimo greičiu ir trajektorija  - rudgalvė ir dryžgalvės kryklės, medžiotojų dar vadinamos „sportininkėmis“, tačiau atskirti vieną nuo kitos skridimo metu yra sudėtingas klausimas...   Įstatymas nenumato jokių išlygų, taigi medžioklės tvenkiniuose visada yra iššūkis medžioklės organizatoriams... Noriu priminti, paukščių medžioklėje medžiotojai turi turėti ryškias liemenes ar kepures, privalomas šuo., kuriam dokumentai nebūtini... Tačiau paukščių medžioklė visada buvo ir bus linksma, suteikianti galimybę bendrauti ir džiaugtis gamta..

               Tačiau pati didžiausia intriga ir iššūkis yra tai, kad nuo rugpjūčio 15 dienos prasidėjo pačio tauriausio kanopinio žvėries medžioklė. Gyvūno, kurio piešiniai randami olose, jis aprašytas seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose Europoje, jo ragai puošia visas pilis, jam sukurti eilėraščiai, jo balso pamėgdžiojimui organizuojamos Europinio lygio varžybos, tai gyvūnas kurio rujos laikotarpiu didieji medžiotojai meta darbus ir išeina atostogauti, jo medžioklės metu paprastai naktys praleidžiamos miške, daugelyje vietų organizuojamos net ekskursijos paklausyti jo „kalbos“ - tai taurusis elnias. .   Apie šį gyvūną galima kalbėti valandų valandas. Šį gyvūną medžiojo visi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovai, deja XVIII a. viduryje tauriojo elnio Lietuvoje jau nebeliko... Taurieji elniai į Lietuvą iš Voronežo (Rusija) rezervato atvežti 1956 m., tais pačiais metais jie paleisti Punios šile  , 1985 m. - Varčios miške. Tauriojo elnio patinai sveria 200 – 250 kg., kūnas proporcingas, kojos ilgos ir laibos, priekinės kojos neturi raktikaulio, kas užtikrina švelnų kanopos susilietimą su žeme, ragus turi tik patinai, ragų ilgis gali siekti iki 115 cm., jų svoris iki 12 kg. Taurieji elniai mėgsta lapuočių ir mišrius mišrus. Puikiai girdi, mato, uodžia, turi gerai išvystytą nuojautą, dar vadinamą šeštuoju jausmu, puikiai pasirenka sprendimus papuolęs į varymus ar kitas sudėtingas situacijas, gerai plaukia.   Iki dabar niekaip nesuprantu, kaip turėdamas tokius ragus ir tokį kūno svorį jis vaikšto be garso. Ne kartą teko stebėti, kai iš tankumyno, nenulaužęs nė vienos šakelės ir neužmynęs nė ant vieno pagaliuko, kaip vaiduoklis išnyra jis, kartais, tirdamas aplinką, gali vienoje vietoje nejudėdamas prastovėti valandą ir daugiau, juda tik ausys ir akys. Savo galingais ragais bet kurį vyrą gali nusviesti ne vieną dešimtį metrų. Išminties, grožio ir jėgos simbolis. Turi mylimas rujos vietas. Jeigu viskas gerai, kasmet į jas sugrįžta, atsižymi teritoriją ragais aplaužydamas krūmus ir pažymėdamas kvapiųjų liaukų sekretu, visada įsirengia vieną ar keletą duobių, arba liaudiškai parfumerijos kambarių, kuriose šlapinasi ir voliojasi, t. y. pasidažo ir pasikvėpina laukdamas merginų. Mūsų damoms vaizdelis ir kvapas ne koks, o tauriojo elnio patelėms – pasaka, mat skiriasi skoniai. taurusis-elnias-106055    
Patinas baubia kviesdamas damas ir baidydamas konkurentus, gindamas teritoriją dažnai susikauna su kitais patinais, deja pasitaiko mirtinų atvejų. Patelės pačios renkasi patiną ir tai normalu, gamtoje patelės visada stengiasi susilaukti palikuonių nuo pačių stipriausių ir protingiausių patinų. Todėl dažnai apie brandžius ir geros fizinės būklės patinus susiburia iki 4 patelių, tačiau teko matyti ir 6 pateles su jaunikliais. Toks patelių būrys vadinamas Haremu. Tai vienintelis laikas metuose, kai patinas, įrodinėdamas savo pranašumą prieš konkurentus, gali padaryti klaidą. Tačiau čia gamta pasirūpino kitaip, patelės saugo savo pasirinktą patiną, t. y. seka aplinką, įspėja apie pavojus, nuveda į saugią vietą. Praėjusiais metais stebėjau, kaip kiekvieną rytą penkių patelių būrys nuvesdavo dienai patiną į raistą ir ten jį palikdavo, vėlų vakarą – pasiimdavo, aišku dieną praleisdavo netoliese. Apie tokį patiną su patelėmis, nors laiks nuo laiko ir gauna per sprandą, visada trinasi keli jaunesni patinai, mokosi kovos, baubimo ir grožio procedūrų meno,   tačiau tuo pačiu metu aišku kažko tikisi, gal pavyks kokią damą pakerėti... Rujos metu patinai beveik nesimaitina, todėl praranda iki 25 % savo svorio. Pasibaigus rujai tauriųjų elnių patinai tarsi išnyksta, turi savo žiemojimo ir vasarojimo vietas, daugeliu atvejų jos būna neįprastos, čia jie intensyviai maitinasi, atgauna jėgas, tačiau visiškai nesirodo atvirose erdvėse,. Žiemos metu gali sudaryti būrius, tačiau jauni patinai visada naudojami kaip žvalgai kritinėse situacijose. Teko matyti, kaip papuolę į varymą seni patinai ragų pagalba greitai įtikino jauną patiną per flangą bėgti pirmą, kažkam reikia … Po rujos, jauni patinai   iki 3 metų amžiaus, dar gali vaikščioti su patelių būriu, taip saugiau...

download

           Kaip suprantate, šių gyvūnų medžioklė sudėtinga. Juos medžioti galima tik šviesiu paros metu, draudžiama naudoti prožektorius, viliojimui magnetofonus ir pan.. Norėdami sumedžioti brandų, gerais trofėjiniais ragais gyvūną, medžiotojai turi pergudrauti ne tik patiną, bet ir jo Haremą, kuriam vadovauja gudriausia patelė. Medžiotojai visada suranda patinų užimtas teritorijas, pagal pėdsakų dydį, teritorijos žymėjimą, baubimą nustato amžiaus grupę. Taip taip, pagal baubimą..... Kiekvienos amžiaus grupės patinas baubia skirtingu tembru, nieko naujo, kaip kalba žmogus. Juk mes užsimerkę galime pasakyti kur kalba vaikas, jaunuolis ar brandus vyriškis. Taip ir čia. Medžiotojai, paklausę baubimo nusprendžia, kuris patinas vyriausias, tada prasideda bandymas prie to patino prieiti, iškviesti jį į dvikovą, įmituoti kito patino veiksmus ir pan. Net ir pamačius patiną, iškyla įvertinimo problema, pagal jo išvaizdą, elgesį, ragų struktūrą reikia skubiai jį įvertinti, t. y. nustatyti, ar galima jį sumedžioti vadovaujantis kanopinių žvėrių atrankos nuostatais ar ne. Eiliniams žmogui tai turėtų būti iš fantastikos srities. Dešimtis kartų stebėjau juos ir beveik visada nuleisdavau ginklą, nes šis gyvūnas ypatingą galią ir grožį turi tol, kol yra gyvas.. Mokėjimas pamėgdžioti baubimą – yra aukštasis medžioklės pilotažas. Jau seniai organizuojamos įvairios elnių šauklių varžybos, kuriose medžiotojai ar šiaip gamtos mylėtojai pamėgdžioja įvairaus amžiaus ir įvairios emocinė būsenos elnių patinų balsus. Pirmasis elnių šauklių varžybose Vokietijoje Lietuvą atstovavo vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas, dzūkas   Algimantas Kamičaitis, šiuo metu tokiose varžybose dalyvauja dzūkas Irmantas Vaickelionis

Šių gyvūnų pagrindinis medžioklės trofėjas yra ragai, be to jie turi mažuosius medžioklės trofėjus, tai viršutiniai iltiniai dantys, vadinami Perlais ir sukaulėjusią plokštelę širdyje, vadinamą Huberto kryžiumi. Vytauto Šerpensko Alytaus raj. Varčios miške 1992 m. sumedžioto tauriojo elnio ragai ilgą laiką buvo Lietuvos rekordas. Tauriuosius elnius, kurių ragai buvo įvertinti medaliais, Dzūkijoje 2017 metais sumedžiojo Vladimiras Novikovas, Juozas Išganaitis, Paulius Liulys, Vytaras Vaikšnoras, Gediminas Lučiauskas ir Nerijus Deimantavičius.

                 Šiuo metu Alytaus rajone gyvena apie 800 tauriųjų elnių, t.t. 213 patinų. Šiame medžioklės sezone Medžiojamųjų gyvūnų limitų skirstymo komisija leido sumedžioti 26 patinus.

 

                         Nei plauko nei tauko

 

         Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas     Raimondas Ribačiauskas

Screenshot 4

Atnaujinta Antradienis, 20 Rugpjūtis 2019 11:51
 
Medžiotojo šokiadieniai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Pirmadienis, 29 Liepa 2019 15:35

Liepos mėnuo. Ankstyvą saulėtą rytą pažadina skambutis, žvalus moteriškas balsas teiraujasi, kaip apsaugoti gryčią nuo gyvatės, ji mat pasirodė šalia sodybos, kuri randasi dzūkijos pušyne, o savaitgalį atvažiuos anūkai.. Keistas jau tas žmogus, visada stengiasi apsigyventi kuo arčiau gamtos, tačiau tada ji pradeda jam trukdyti, tai gyvačiukė prašliaužė , tai šernas pievą pakniso ar stirninas nusivalė ragus į maumedį, tai kiškiai apgraužė vaismedį ar elnias perėjo per daržą, tai kiaunė apsigyveno palėpėje, tai uodai kanda.... o jo joi kiek problemų. Sudėtinga ir tuo pačiu graudi situacija, mes iki šiol taip ir nesuprantame, kas pas ką svečiuose... Juk žvėrys ir paukščiai niekam negali pasiskųsti, kad mes iš jų atimame namus.... Šiuo metu medžiotojai džiaugiasi sumedžiotais pirmaisiais stirninais, stirniukai jau drąsai laksto paskui mamas, eina lenktynių, juos iš žolių smalsiai stebi lapiukai, bando išgyventi antroji kiškių vada, gamtos paslapčių savo atžalas moko briedės ir elnės, šerniukai jau keičia spalvą, iš dryžuotų tampa šviesiai rudi . Prasidėjo stirnų ruja kuri tęsis iki rugpjūčio vidurio, šiuo metu stirninai ypač agresyviai gina savo teritorijas, laksto paskui stirnas, visada , išgirdę palikto stirniuko pypsėjimą, ateina pasižiūrėti, gal pavyks susipažinti su jo mama... Tai laikas, kai net patys gudriausi stirninai padaro klaidas ir tampa puikiais medžioklės trofėjais...Gudrūs medžiotojai stirninus gali išvilioti į atviras erdves pamėgdžiojant konkurento balsą, palikto stirniuko ar stirnos pypsėjimus . Sėlinant prie stirninų būtina žinoti, iš jutimo organų tobuliausia klausa, kuria stirnos daugiausiai vadovaujasi. Uoslė vidutinė, rega salyginai bloga, stirna nemato erdvinio vaizdo ir jautriai reaguoja daugiausiai į judesį,   todėl medžiotojas, atkreipdamas dėmesį į vėjo kryptį, turi galimybę prisėlinti prie jį sudominusio stirnino. Medžiotojams noriu priminti, sumedžiojus stirniną , prieš pradedant jį gabenti, būtina padaryti privalomą atžymą medžioklės lape, o pavasarį sumedžiotą ir paruoštą medžioklės trofėją , pagal gyvenamąją ar sumedžiojimo vietą, privaloma pristatyti medžioklės trofėjų apžiūrai. Jeigu stirninas ganosi arčiau kaip 200 metrų iki gyvenamos sodybos (namų valdos) jį sumedžioti galima tik gavus tos sodybos savininko sutikimą. Nevažinėkime su mašinomis po nešienautas pievas ar pasėlius, gerbkime privačią nuosavybę.  Puikus metas gamtoje , kurioje žmogus savo pintines pildo uogomis, grybais, renka vaistažoles, pilna krūtine traukia švarų miško orą, juk už nieką mokėti nereikia, žemdirbiai džiaugiasi kuklu grūdinių kultūrų derliumi....   Tačiau politikoje it toliau verda aistros dėl teisės disponuoti išimtine nuosavybės teise priklausančiu valstybei turtu , tai laisvėje gyvenančiais gyvūnais ir paukščiais.... Kol nebuvo atkurta privati nuosavybė, viskas buvo gerai, priklausai kuriam nors medžiotojus vienijančiam klubui ar būreliui, kuris turi medžioklės plotus, ir medžioji sau kiek nori, tačiau atkūrus nuosavybės teises į dirbamą žemę bei mišką iškilo dilema, ar žemės ir miškų savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę medžioti savo žemėje, kada jo turtu ( žole, javais, runkeliais, krūmais,   medžių žieve ar ūgliais) maitinasi laisvėje gyvenantys gyvūnai. Problema iškilo dar ir tame, kad ne visi medžiotojus vienijantys kubai ir būreliai ne tik , kad nesiskaitė su savininkais, tačiau vengė įstatymų nustatyta tvarka atlyginti savininkų turtui (pasėliams, miškui, pievoms) padarytą laukinių gyvūnų žalą... Šalyje subrendo konfliktas tarp medžiotojų ir žemės ir miškų savininkų. Atsižvelgdamas į konfliktinę situaciją Seimas 2018 metais priėmė medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis medžiotojus vienijančius klubus ir būrelius įpareigojo į savo gretas priimti žemės ir miškų savininkus- medžiotojus, kurie jų turimame medžioklės ploto vienete nuosavybės teise valdo 15 ir daugiau ha . žemės ar miško, kurioje medžioklė yra neuždrausta. Arba privaloma su minėtu asmeniu sudaryti sutartį, leidžiančią jam medžioti turimoje nuosavybėje. Tačiau Konstitucinis teismas š.m. liepos 11 d. priėmė nutarimą, kuriama nurodoma, kad Medžioklės įstatyme įtvirtinta prievolė į medžiotojų klubą priimti naujus narius, kuriems priklausanti žemė yra klubo medžiojamuose plotuose, prieštarauja Konstitucijai. Tai yra teisingas sprendimas, nes Medžioklės įstatymo pataisos apribojo konstitucinę asociacijos ( klubo ar būrelio) narių laisvę nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis..Lietuvoje yra daug medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių susikūrusių pagal interesų grupes. Paprastas pavyzdys: yra moterų medžiotojų klubai ir staiga jos privalo priimti visa eilę vyrų, tai prieštarautų šių sukurtų klubų tikslams …... Tačiau klubams ir būreliams liko prievolė leisti savininkams medžioti savo turimoje nuosavybėje sudarant su jais sutartį. Kad būtų lengviau, Aplinkos ministras savo 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. D1-297 „Dėl rekomendacijų dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų patvirtinimo “ patvirtino rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis galima sudaryti sutartis. Noriu pabrėžti, kad žemės ir miškų savininkai savo nuosavybėje galės medžioti laikantis to medžioklės ploto naudotojo, kurio teritorijoje jis randasi , nustatytos vidinės tvarkos. Be to galės medžioti tik patys, privalės proporcingai turimam plotui sumokėti klubui išlaidas mokesčiams ir laukinės faunos gausinimui ir pan. Sumedžiojimo limitai nustatomi proporcingai turimam plotui.. Visada visiems siūlau gyventi ir medžioti draugiškai...   Nei plauko nei tauko.

 

     Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas           Raimondas Ribačiauskas

 
Gegužė - puikus metas medžiotojams tvarkyti stirnų populiaciją PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Trečiadienis, 12 Birželis 2019 17:38

 

        Gegužės mėnuo, tai toks metų laikas, kad net sunkiausi ligoniai pakyla iš patalo, kai norisi gyventi, daryti gerus darbus, žmogaus krūtinė atrodo sprogs nuo gyvenimo džiaugsmo..... kvapų ir tikrų spalvų jūra užburia, kiekvienas Lietuvis savo delnus stengiasi priliesti prie žemės, tai genuose, visi kažką sodina, sėja, puoselėja. Gamta šiuo metu – tai ištisas vaikų darželis, kažkas gimsta, kažkas žengia pirmuosius žingsnius, kažkas pirmą kartą pamato saulę, tai didelių vilčių ir praradimų metas.   Praregėjo vilkiukai, lapiukai jau smalsiai vaikštinėja apie olas, strazdų , varnėnų , karvelių ir daugelio kitų paukščių jaunikliai jau paaugę, o vandens paukščiai dar tik deda kiaušinius, juk nesimato vandens augmenijos, nebus kur slėptis, viskam savas laikas. Gamtoje jau taip surėdyta, kad visi gyvūnai ir paukščiai savo jauniklius atsiveda pačiu palankiausiu išgyvenimui metų laiku, o daugelis paukščių dar turi puikią nuojautą, taigi jų kiaušinių dėtys gali atsirasti vėliau ar ankščiau, būti mažesnės ar didesnės.. Didelis prašymas, gamtoje radus bet kokį jauniklį, reikia jo neliesti, neglostyti, o atsargiai pasišalinti ir visai nesvarbu, jeigu tas jauniklis eina link jūsų, nes jūs jam kol kas pažinimo objektas ... Gali būti ir taip, kad priseis greitai įlipti į medį kai atbėgs šernė ar briedė. Mamos stengiasi apginti savo mažylius..

         Ir nors dar pavasaris, tačiau medžioklės taisyklės nuo š.m. gegužės 15 d. medžiotojams leidžia medžioti stirnų patinus. Šių gyvūnų medžioklė yra limituojama ir griežtai kontroliuojama. Priminsiu, šalyje gyvena apie 170640 stirnų. Rajonų medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos leido medžiotojus vienijantiems klubams ir būreliams sumedžioti 12441 patiną ir 26349 stirnų pateles ar jauniklius, tačiau pastarųjų medžioklė leidžiama tik nuo spalio 1 d.. Natūralus stirnų prieaugis yra apie 25 % , jis tiesiogiai priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos ir plėšrūnų gausos.

        Stirna, tai pats mažiausias, dažniausiai matomas ir grakščiausias mūsų krašto kanopinis žvėris, gyvena laukuose ir miškuose, minimas jau pačiuose pirmuose rašytiniuose šaltiniuose, žoleėdis, draugiškas, pakankamai socialus.. Jeigu yra draugiška aplinka, tai jas galima pamatyti ir dienos metu, ji bus svečias jūsų sode, darže, skaičiuos automobilius prie kelių, aplankys Jūsų giminės kapus ir pasmaguriaus čia augančiomis ar atneštomis gėlėmis..... Ji visada linksma, smalsi ir kupina gyvenimo džiaugsmo, jos baltas veidrodėlis (balta dėmė ant užpakaliuko) visada gerą žmogų verčia šypsotis …. Žymesnės žalos žemės ūkiui nedaro, tačiau jei pasodinote mišką, ji būtinai ateis jį apgenėti, taigi praktiškai visada nuskabo eglių ir pušų ūglius, todėl be apsaugos priemonių kokybiško miško užauginti negalima.. Mėgsta žieminį rapsą, šį pavasarį kaip niekad spaudoje buvo gausu pranešimų, kad šalia rapsų laukų stirnos (ypač jaunos) elgiasi įdomiai: nebijo žmonių, eina su jais susipažinti... Kaip paaiškino Alytaus valstybinės maisto veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, jos paprasčiausiai lengvai apsvaigę, nes dėl lėto virškinimo priešskrandyje prasideda rūgimas ir išsiskiria alkoholis, mums juokinga, tačiau tai pažeidžia kepenis, tokie gyvūnai lengvai tampa plėšrūnų ar blogų žmonių aukomis...

         Stirnų ruja prasideda birželio antroje pusėje, liepą pats meilės įkarštis, rugpjūtį išblėsta. Ir nors iki rujos dar toloka, stirninai dabar jau užsiima savo teritorijas. Daugelis atvažiavę į gamtą smagiai trinkteli mašinos durelėmis, pasileidžia širdžiai malonią muziką ir pradeda dairytis kur čia tie žvėrys, ar paukščiai... O jų nesimato ir nesigirdi, nors atsargiai pro medžių šakas ir lapus, iš žolių jus visada stebi tūkstančiai smalsių akių, klauso šimtai ausų... Tik mokėdamas elgtis gamtoje, ją pažindamas, gali pamatyti tikrus gamtos stebuklus. Su stirninais tas pats, jeigu jų nematome, apie jų būvimą galimą spręsti matant kanopėlėmis išdraskytą žolę, nubrūžintus jaunus lanksčius krūmelius ir medelius, gulėjimo vietas (gulėjimo vietoje stirnos visada kanopėlėmis nudrąsko žolę iki žemės) matant pėdsakus, bei ekskrementus, jei liaudiškai, tai „kakučius“.. arba būsite apibarti, tai yra „aploti“, tiesa , pagal ekskrementų formą ir dydį galima nustatyti lytį ir apytikriai amžių. Gegužis, tai puikis metas medžiotojui pradėti tvarkyti stirnų populiaciją, paprastai iki rujos atmedžiojami sergantys, silpni, negalintys užauginti gerų ragų ir persenę patinai. Kiekvienas medžiotojas , pažvelgęs į bet kurį gyvūną, turi sugebėti greitai nustatyti gyvūno amžių, jo sveikatos būklę ir trofėjaus (ragų) vertę, nes ragai atspindi patinų fizinę būklę. Yra stengiamasi, kad rujoje dalyvautų patys geriausi patinai... Daugelis nustebę klausia, o kaip nustatyti ? Juk jos (jie) visos vienodos? Nieko panašaus, tai tas pats , kaip nustatyti pamatyto gatvėje žmogaus amžių ir dalinai sveikatą. Visada medžiotojas turi atkreipti dėmesį į gyvūno spalvą (žilumą), nugaros ir pilvo išlinkimus, sprando ir galvos formą , svorio pasiskirstymą.. ir aišku elgseną..... Viskas tinka kaip žmogui, nieko naujo... Patinams atsiranda papildomas vertinimo kriterijus, tai ragai, jų aukštis, svorio centras, forma. Negana to, ragai parodo ir gyvūno ligas, pagal jų formą mes galime nustatyti kepenų, virškinimo, užsikrėtimo parazitais ar net potencijos problemas.. Atrodo keista, tačiau priekinių ar užpakalinių kojų sužeidimai turi tiesioginę įtaką ragų augimui... Kaip matote viskas paprasta.. Nuo gegužio iki rugsėjo mėn. sunkus metams jauniems (vienų -trijų metų) stirninams, kurie dar negali dalyvauti rujoje. Dažnai laukuose ar miškuose matysime juos besiblaškančius, išsigandusiomis akimis stebinčius aplinką. Viskas paprasta, nėra laisvų teritorijų, taigi užklysta į vieną, čia pasitinka ragai ir kanopos, bėga į kitą, čia vėl tas pats.. mums linksma, o jam ne... Šią gyvenimo pamoką turi praeiti visi.. ir jei pasiseka, įgauna patyrimo, užsigrūdina kovose ir užima savo teritorijas.. Medžiotojai žino, kad jeigu miško aikštelėje kartu su patelėmis ganosi jaunas stirninas, tai čia geresnio nėra...   Daug kam reikia priminti, kad visi kanopinių žvėrių patinai kasmet keičia ragus, išskyrus dykaragių (muflonai, stumbrai, mūsų karvė ir t.t), kurie, kaip sako medžiotojai, ragus meta kartu su galva... Ragai, priklausomai nuo gyvūno amžiaus, metami skirtingu laiku. Brandūs patinai ( penkių metų ir vyresni) juos meta spalio – lapkričio mėnesiais, jauni – sausio. Medžiotojai stengiasi sumedžioti stirniną kuo geresniais ragais, juos vertinant didžiausią įtaką turi svoris ir tūris, papildomi kriterijai tai spalva, perluotumas, šakų viršūnės.     Vidutinis stirninų ragų svoris yra 420 gr.. Tačiau Alytaus rajone 1998 metais yra sumedžiotas stirninas, kurio ragai svėrė beveik 900 gr. ir ilgą laiką buvo Lietuvos rekordas, o 2015 metais Irmantas Vaickelionis sumedžiojo stirniną, kurio ragai svėrė 740 gr. ir yra įvertinti aukso medaliu.     Medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos kas 3-5 metai organizuoja medžioklės trofėjų parodas, kurių metu vertinami sumedžioti trofėjai, sudaromi katalogai. Sumedžiotų gyvūnų pagerbimas yra svarbi medžioklės kultūros dalis Sumedžiotų stirninų ragai visada būna šių parodų puošmena.. Sumedžiotų gyvūnų pagerbimas yra svarbi medžioklės kultūros dalis..

           

           Nei plauko nei tauko.

 

           Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas     Raimondas Ribačiauskas

 

           Nuotraukos:   07472 stirnino nutrinta pušelė

                                  07492 Irmantas Vaickelionis su sumedžioto stirnino ragais

                                  691 Stirninų ragų eksponavimas medžioklės trofėjų parodoje Raudondvaryje 2018 metais.

                                  0755 mergaitė su rapsų prisivalgiusiu stirninu

Atnaujinta Trečiadienis, 12 Birželis 2019 17:43
 
Kova už teisę medžioti PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Penktadienis, 29 Kovas 2019 10:47

Medžioklės Lietuvoj – kaip laivas jūros plote

Jis gali sau visur nevaržomas klajoti.

Jisai kaip pranašas dangaus žymes suvokia,

Kurias tik šaulio akys pastebėt išmokę

 

Mikolajus Husovianis , “Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę”, 1524 m.

     Lietuva II – XII amžius. Neįžiangiami miškai, šimtamečiai ąžuolynai tvirtomis šaknimis įsikibę į Lietuvos žemę nuo Panevėžio, Kauno, Kernavės, Vilniaus, driekėsi iki mūsų Pivašiūnų, Kalesnykų, Punios, Merkinės, toliau į Belovežo girią it dar toliau, jų paunksmėje buvo gausu stumbrų, briedžių, meškų, ernių, tarpanų ir kitokios smulkios gyvasties.     Kurį Lietuvos istorijos tarpsnį nepradėtum nagrinėti, vidada susidursi su medžioklių organizavimu.... Medžioklė buvo vyriškumo mokykla, nebloga karo meno treniruotė, politinių pokalbių ir derybų vieta, taip pat neišvengiamai buvo materialinės ir dvasinės kultūros dalis, įvairių švenčių ir ceremonijų dalis, medžioklės produkcija visada buvo svarbi mainų srityje bei pagrindiniai vaišių patiekalai .Dzūkijos miškai buvo mėgstama LDK valdovų medžioklių vieta,   rašytiniuose šaltiniuose yra užfiksuotos LDK valdovų Vytauto, Gedimino, Algirdo, Jogailos ir Kęstučio medžioklės Dusmenų, Merkinės, Punios, Nemunaičio, Birštono ir Alytaus dvaruose.   Medžioklė visada buvo turtingųjų privilegija, valstiečiai savo žemėse galėjo medžioti tik smulkiąją fauną. Visais laikais medžioklę reglamentavo tam tikra įstatyminė bazė, pvz. Kazimiero teisyne (1468 m.) reglamentuota stumbrų, briedžių ir bebrų medžioklė. Medžioklės reikalai paliesti Valakų įstatyme (1557 m.), Antrame (1566 m. ) ir Trečiame (1558 m.) Lietuvos statutuose. 1792 m. Lietuvą prijungus prie Carinės Rusijos medžioklės reikalai buvo apleisti. Medžioklės tvarkymui, laukinės faunos gausumui didelę neigiamą įtaką turėjo 1892 m. vasario 3 d. išleistas Medžioklės įstatymas, kuriuo iš esmės buvo įteisinta privačių žemių savininkų nuosavybė laukiniams žvėrims ir paukščiams. Šalyje pradėjo mažėti stambūs kanopiniai žvėrys. Pavyzdžiui: Vilniaus medžiotojų draugija, nuomojusi didžiulius medžioklės plotus Šumsko, Rūdninkų ir Trakų rajonuose ( tai dabartinė Vilniaus apskritis) nuo 1905 iki 1914 metų sumedžiojo vos 4 briedžius, 37 šernus, 13 stirnų, 39 lapes ir 25 vilkus. Nepriklausomai nuo priimamų apsaugos priemonių, žvėrių skaičius drastiškai mažėjo, štai 1937 metais valstybiniuose šalies miškuose gyveno : briedžių – 290, šernų – 868, stirnų – 26740. Kaip nekeista pokario metai žvėrims buvo aukso amžius, buvo gana efektyvi kova prieš brakonierius, įsteigti medžioklės ūkiai, kuriuose dirbtinai buvo veisiamos antys, fazanai, kiškiai,   organizuotas šėrimas , išnykusiu rūšių (tauriųjų elnių, stumbrų, bebrų ) gražinimas į šalies miškus, atvežtos naujos rūšys , tokios kaip danielius, muflonas. Laisvėje gyvenantis gyvūnas ar paukštis tapo valstybės nuosavybe. 1948 -1958 metais vietos valdžios institucijos suformavo medžioklės plotus, kurie tapo daugelio šiuometinių medžiotojus vienijančių būrelių pagrindu. Medžioti tuo metu galėjo tik partijai ir komunistinei santvarkai atsidavę asmenys, visapusiškai patikrinti, taigi jie jau turėjo tam tikrą privilegiją visuomenėje tiek psichologinių, tiek medžioklės produkcijos atžvilgiu, be to medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai buvo pakankamai uždari.   Medžiotojai laikė save privilegijuota žmonių grupe. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę , žemių ir miškų savininkams atgavus teisėtą   turtą, dalis medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių nesugebėjo rasti kontakto su minėtais savininkais, neįvertino situacijos, kas iššaukė konfliktą tarp medžiotojų ir žemės ir miškų savininkų. Medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai pradėjo tapti dar labiau uždarais, sukūrė visą sistemą sprendimų kaip apsisaugoti nuo „atėjūnų“ tokių kaip, neadekvačiai dideli stojamieji mokesčiai „svetimiems“, įstatuose pasitvirtino,   kad jų nariais gali būti tik šeimų nariai ar tik tam tikrai medžiotojus vienijančiai visuomeninei organizacijai priklausantys asmenys ir pan.. Tenka pripažinti, kad pats medžioklės ūkis yra tvarkomas gerai ir iki afrikinio kiaulių maro (toliau AKM) siautėjimo, šernas buvo pagrindinis medžioklės objektas ir tuo pačiu garantavo pakankamai didelį indėlį į medžiotojo šeimos biudžetą produkcijos pavidalu. Pvz. buvo sumedžiota šernų : 2012 metais – 33922 , 2013 metais – 42263, 2014 – 50172. Noriu priminti, kad nuo 2013 metų šernų skaičius Lietuvos miškuose buvo mažinamas dėl AKM . Ir nors daugelis miškų pagal šernų skaičių priminė tvartą, tačiau lyginant su kitomis Europos valstybėmis šernų sumedžiojimas iš 1 kv.km. buvo mažiausias, taip 2012 metais: Lietuvoje – 0,52; Lenkijoje – 0,67; Vokietijoje – 1,13; Čekijoje – 2,35 šerno. Lygiagrečiai pradėjo didėti stambiųjų kanopinių žvėrių populiacijos, visa tai iššaukė didelę žalą žemės ūkio pasėliams. Deja medžiotojų bendruomenė pamiršo, kad jos medžioklės plotuose egzistuoja vietos bendruomenės, pamiršo seniūnijas ir dažnai iššaukiančiai elgiasi su žemės ir miškų savininkais, pamiršdami, kad jų nuosavybėje medžioja ir daugeliu atvejų nepriima jų į klubus ar būrelius, arba vengia atlyginti žvėrių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Ko pasekoje šiandiena beveik nėra savaitės, kad spaudoje nebūtų blogo straipsnio apie medžiotojus.   Jeigu Europos valstybėse eiti apsirengus medžiotojiška apranga yra garbė, tai pas mus........ Valstiečių partijai 2016 metų rinkimuose iškovojus daugumą Seime, pradėta aktyviai ginti žemės ir miškų savininkų interesus. Taip 2018 metais rugsėjo 11 d. buvo pakeistas Medžioklės įstatymo 8 straipsnis. Jame nurodoma „Privačios žemės savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau 15 ha. miško ar žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame medžioklė yra neuždrausta , turi teisę tapti šios asociacijos nariu.........“ Jeigu klubas ar būrelis atsisako tokį medžiotoją priimti, su juo turės būti sudaryta sutartis , sudaranti galimybę medžioti savo žemėje pagal bendrą klubo ar būrelio galiojančią tvarką, naujasis medžiotojas turės proporcingai turimam žemės ar miško plotui atlyginti esamam juridiniams vienetui oficialias išlaidas laukinės gyvūnijos apsaugai, biotechniniams darbams, mokesčiams ir pan.   ….. Čia yra daug neaiškumų, vien tik dėl to, kad daugelis būrelių ar klubų daug investavo į žvėrių apsaugą, biotechninius įrenginius, žvėrienos apdorojimo aikšteles ir t.t., tačiau mažai kas turės oficialius dokumentus, nes darbai paprastai atliekami „talkų pagrindu“, o būtinos statybinės medžiagos suvežamos iš namų...   Savo privačioje žemėje savininkas – medžiotojas galės medžioti tik pats. Be nustatytų limitų jis galės medžioti plėšrūnus ir šernus, kitus gyvūnus proporcingai turimam plotui... Šios rekomendacijos šiuo metu yra analizuojamos aplinkos ministerijos teisininkų....

     Taip pat minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalis palengvina naujų medžioklės plotų įteisinimą. Rašoma „ Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1000 ha. bendro ploto susisiekiančius sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta.....“   gali sudaryti naują medžioklės ploto vienetą. Su ta sąlyga, kad naujas medžioklės ploto vienetas nesuardys esamų medžioklės plotų vienetų...

     Daromos medžioklės įstatymo pataisos ir poįstatyminiai aktai iš lėto atveria duris idėjai „kieno žemė – to ir žvėris“ . Ar tai gerai? Privalu žinotu, kad laukiniai gyvūnai, ypač kanopiniai, pastoviai migruoja ir užima tam tikras teritorijas, pvz.: stirnai per visą jos amžių reikia 600 ha., tauriajam elniui – 2100 ha., apie briedžius iš vis sunku kalbėti, nes jis paprastai lengvai apeina 25 t. ha. teritoriją. O mūsų vidutinė miško valda yra tik 3 ha. , yra 250 t. miško savininkų. Įsivaizduokime, pro kiek vamzdžių ir alkanų akių jiems reikės pastoviai klajoti..... Ar mes esame tam pasiruošę? Ar esame išmokę pilietiškumo pamokas   ? Ar nors truputį parodome meilę gamtai? Štai paprastas pavyzdys: pastoviai tenka važinėti po Lietuvą, tačiau nemačiau nė vienos šėryklos kurapkoms, kurių pavieniai pulkeliai, besiglaudžiantys prie kelių, žiemos eigoje paslaptingai ištirpo... Viskas aišku, juk tai Raudonosios knygos paukštis, o už šėryklas ir maišą grūdų išvalų niekas kol kas nemoka.... Ar turime nors vieną žemės savininką, kuris savo dirbamose žemėse yra įrengęs remizes ?

 

               Vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas                         Raimondas   Ribačiauskas

 

Atnaujinta Penktadienis, 29 Kovas 2019 10:51
 
Vilkas pilkas nebaisus PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Penktadienis, 29 Kovas 2019 10:40

       Manau Lietuvoje nėra kito laukinio gyvūno, apie kurį būtų sukurta tiek daug pasakų, filmų, legendų, mažai kuris vaikas užaugo tėvų nepagazdintas vilku. Vilkas ir dabar kelia aistras, po šiai dienai ietis laužo naminių gyvulių augintojai, medžiotojai, aplinkos ministerijos darbuotojai ir gamtos apsaugos asociacijos “Baltijos vilkas” jaunimas... Dėl ko gi ? Dėl paprastų klausimų.. Kiek vilkų yra ? Kiek turi būti ? Kiek galima sumedžioti ? Taigi kas gi tas vilkas? Tai stambiausias mūsų plėšrūnas, miškų gyventojas, sudaro pastovias poras, šeima užima apie 170-200 km.2 plotą, mėsėdis, gudrus, išmanus, medžiojant taiko įvairius medžioklės būdus : sėlinimas, palaukimas, su varovais ir pan., minta viskuo, ką įveikia ir pagauna, pirmiausiai nukenčia šernų jaunikliai, stirnos, tauriųjų elnių jaunikliai, bebrai, su malonumu sušveičia šunį, nors yra nustatyta atvejų, kai su jais kryžminasi, tačiau 2016-2017 metais šalyje atlikus sumedžiotų vilkų DNR tyrimus, mišrūnų nenustatyta. Kadangi pirmiausiai sumedžioja sergančius gyvūnus ir neatsisako dvėselienos, vadinams miško sanitaru.. Jam per naktį nubėgti 20 km. yra vieni juokai, gali pabadauti savaitėlę, suvalgęs 5 kg. mėsytės - numigti 2-3 dieneles, šeima gali eiti “pėda į pėdą’, akuotplaukiai visada 3-4 spalvų, uodegos niekada nepakelia virš stuburo linijos, badavimo metu yra užfiksuoti kanibalizmo atvejai... Nors ir labai gudrus, tačiau papuolęs į varymus didelio proto neparodo, o apsuptas vėliavėlėmis iš vis pasimeta... Tik atsivedę jauniklius tėvai vengia atvirų vietų, nerodo pėdų, medžioja nuošaliose erdvėse, tai laikotarpis vadinamas „miške dingo vilkai”, kai jaunikliai sulaukia trijų – keturių mėn. amžiaus tėvais juos pradeda mokinti medžioti . Čia ir prasideda visas įdomumas, koks kvailys atėjęs į parduotuvę pirks brangius miltus blynų kepimui, jei čia pat nemokamai dalijami iškepti blynai.... Taigi kam vaikytis stirnas, jei čia pat ganosi avys, ožkos . Prasideda pamokos.... Pirmieji mokymai yra žiaurūs, jaunikliai išdrąsko gyvūlių šonus, apkandžioja kojas ir pan. , kol galų gale tampa rimtais medžiotojais.. Čia prasideda vilkų ir naminių gyvūlių augintojų konfliktas. Vilkai nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. šalyje ūkiniams gyvūnams padarė žalos : 2015 metais – šalyje 62 t.€,t.t. Alytaus apskrityje -3,7 t. €, 2016 metais - šalyje 70,5, t.t. Alytaus apskrityje 14,5 t.€, 2017 m. – šalyje 60 t.€, t.t. Alytaus psakrityje – 10,7 t.€, 2018 metai – šalyje 80,8 t.€, t.t. Alytaus apskrityje – 18,2 t.€     Susidarė įdomi situacija, praktiškai nėra būdų apsaugoti naminius gyvulius, tik kaip juos nakčiai parginti į tvartus, tačiau tai sunkiai įmanoma, o vilkas lengvai įveikia tvoras, nebijo el. piemenų ar žmogaus artumo, be to metai iš metų mokinant jauniklius pjauti naminius gyvulius, išsivysto natūralus noras juos medžioti.... Žalieji siūlo avių ir ožkų apsaugai naudoti specialias šunų veisles, tačiau tai prieštarauja įstatyminei bazei ir sukelia realų pavojų kitiems laisvėje gyvenantiems gyvūnams, paukščiams ir žmonėms, o vilkai iš lėto įžūlėja dėl paprastos priežasties, gamtoje mažėja mitybinė bazė, praktiškai neliko šernų, mažėja stirnų, daugėja elnių ir briedžių patelių nesugebančių apginti jauniklius ...     Lieka vienintelis būdas, vilkų skaičiaus reguliavimas......   Tačiau norisi įvardinti dar vieną mūsų plėšrūną, įrašytą į Europos ir Lietuvos raudonas knygas, plėšrūną vengiantį atvirų erdvių, turintį unikalią uoslę ir klausą, sėlinimo specialistą, tik šviežios mėsos valgytoją, puikiai laipiojantį po medžius - tačiau grobį puolantį nuo žemės, puikiai plaukiantį – tačiau nemėgstantį vandens, tai kačių šeimos atstovas lūšis. Šis plėšrūnas paskutiniais metais sparčiai plinta ir yra sutinkamas visuose didesniuose miškuose, praktiškai neužfiksuota žala padaryta naminiams gyvūnams, tačiau lūšiai atsiradus miške, paslaptingai dingsta stirnos ir perintys ant žemės paukščiai. Šis puikus plėšrūnų duetas , nors yra konkurentai, daro aiškią žalą medžioklės ūkio perspektyvai, o vilkai – dar ir naminių gyvulių augintojams. Kiek šių plėšrūnų turime: 1970 metai : vilkų 56, lūšių 150; 2000 metai: vilkų 545, lūšių 87. Siekdama realiai įvertinti situaciją LR Aplinkos ministerija 2017 metais sudarė darbo grupę Vilko apsaugos plano , patvirtinto LR aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699“Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo, ir šio plano 1 priedo „Vilko populiacijos apskaitos pagal pėdsakus metodika“ tikslinimo poreikiui įvertinti. Ši darbo grupė patikslino plėšrūnų apskaitos pagal pėdsakus tvarką, numatė šalyje palaikyti ne mažesnę kaip 250 vilkų populiaciją ir įvertino 2018 m. pavasarį medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių pateiktus apskaitos pagal pėdsakus duomenis. Pagal juos šalyje gyvena 62 vilkų šeimos arba 960 vilkų ir 230 lūšių. Minėti apskaitos skaičiai neramina, vilkų aiškiai per daug, o nustatytas 110 vilkų sumedžiojimo limitas yra diskutuotinas, problema dar kita, sparčiai didėja lūšių skaičius. Šis plėšrūnų duetas kėsinasi nušluoti nuo žemės kurtinius ir baltuosius kiškius, o tai raudonosios knygos atstovai, mažėja tetervinai, jerubės ir kt. ant žemės perintys paukščiai. Atsidūrėme patinėje situacijoje, aukojama vienus, kad klestėtų kiti, su sarkazmu galvoju, negi gerus darbus galima daryti tik už ES lėšas, negi be pinigų negalime priimti protingų gamtai sprendimų. Noriu nuraminti naminių gyvūlių augintojus, Valstybė priėmė saliamonišką sprendimą, du kartus pabrangino medžioklės plotus, o jums vilkų padarytą žalą siūloma atlyginti iš medžiotojų surinktais pinigais, taigi medžiotojai moka pinigus iš naudojimąsi laukine fauna, kurią naikina vilkai ir lūšys....

       Tačiau siekiant priimti protingus sprendimus ir žinoti realų žvėrių skaičių, valstybė įpareigojo medžiotojus vieną kartą per medžioklės sezoną ( sausio-kovo mėn. ) atlikti žvėrių apskaitą pagal pėdsakus sniege. Apskaitos vykdytojai sudaro nuolatinį apskaitos maršrutą . Apskaitos metu nustatytos formos anketoje registruojami plėšriųjų žvėrių (vilkų, lūšių, paprastųjų šakalų, rudųjų lokių) ir kanopinių žvėrių pėdsakai. Apskaitos duomenys pateikiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės rubrikoje „Žvėrių apskaita“. Noriu pabrėžti, kad Aplinkos ministerija prašo visų gyventojų ir medžiotojų visus metus siųsti bet kokią informaciją apie pastebėtus plėšrūnus, ją taip pat reikia talpinti šioje rubrikoje. Keista tai , kad nuo ryto iki vakaro mes skundžiamės apie didėjantį plėšrūnų kiekį, rodome vieni kitiems plėšrūnų ar jų aukų nuotraukas, tačiau praktiškai niekas neišsiuntė informacijos nurodytu adresu, taigi reikia mažiau skųstis.. Noriu priminti, kad sumedžiojus vilką užpildomas „Pranešimas apie sumedžiotą vilką“, ne vėliau kaip per 24 val. po vilko sumedžiojimo išpjaunamas ne mažesnis kaip 3x3 cm. raumens gabalėlis genetiniams tyrimams, patelei išimama gimda, bei visais atvejais iltinis dantis, visa tai medžiotojas užšaldo . Per mėnesį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojas minėtus mėginius privalo paimti, o iltį gražinti trijų mėnesių eigoje. Kaip matote, tai pakankamai daug darbo, ypač ieškant gimdos..   Šventai tikiu, kad didžioji dalis medžiotojų niekad tos gimdos taip ir neras....   Manau daugeliui jautresnės sielos žmonių dalis šių reikalavimų yra sunkiai suvokiami.. Kiekvienoje ES valstybėje požiūris į plėšrūnus yra skirtingas, štai mūsų kaimynai Latviai per 2017/2018 metų medžioklės sezoną sumedžiojo 280 vilkų ir 140 lūšių, 0 2018/2019 – sumedžiojo 280 vilkų ir 150 lūšių, manoma , kad šie skaičiai turėtų būti didesni. Patys kaimynai iki šiol nesutaria kiek turi plėšrūnų, taigi pagal skirtingas metodikas vilkų skaičius svyruoja nuo 980 iki 1300, lūšių – nuo 780 iki 1600.

       Įžvelgiu dar vieną problemą, jei laisvėje gyvenantis gyvūnas priklauso valstybei ir yra jos turtas, tai kodėl valstybė visiškai nusišalino nuo šio turto apskaitos tiek praktine tiek finansine prasme... Tai nėra gerai. Manau valstybė nors per 10 metų laikotarpį, tiek kiek galioja medžiotojų klubams ir būreliams išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, turėti atlikti laisvėje gyvenančių gyvūnų inventorizaciją (apskaitą) kiekviename klube, siekiant įsitikinti, ar pateikiami duomenys yra teisingi, ar medžiotojai racionaliai naudoja medžiojamųjų gyvūnų išteklius.....

       Nei plauko nei tauko.........

       Vyr. medžioklės trofėjų ekspertas                       Raimondas Ribačiauskas

Atnaujinta Penktadienis, 29 Kovas 2019 10:47
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 3