Straipsniai
Rugsėjo straipsnis 2020 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Pirmadienis, 28 Rugsėjis 2020 07:25

Medžiotojo dienos Dzūkijoje rugsėjo mėnesį

Š.m. Rugsėjis žavi savo stebuklais. Žemdirbys seniai turėjo tokį puikų grūdinių kultūrų ir bulvių derlių, linksta šakos nuo obuolių, kriaušių, slyvų ir riešutų gausybės, samanas raudona spalva nudažė spanguolių kilimas, bitės iš šilinių viržių dar galėjo prisinešti medaus. Gamta nepakluso posakiui: jeigu daug riešutų – mažai bulvių. Visko užderėjo, riešutai gliaudentis pradėjo rugpjūčio pabaigoje, o rugsėjo 8 d., papurčius šakas, jau patys krito žemėn. Grybai savo gausa nustebino net visko mačiusius senus grybautojus dzūkus., Rugsėjo 10 d. Varčios miške radau tokių aikštelių, kad atrodė baravykai papilti iš pintinės, nebuvo net kur kojos pastatyti, vienas šalia kito, visi stovėjo kaip kareiviai, rudgalviai, pasitempę, gražūs, sveiki. Širdis daužėsi nuo tokių vaizdų. Taigi dzūkai atsigavo. Pirmą kartą per gyvenimą pasiūlius kaimynei pintinę rudgalvių baravykų, ji, parodžiusi į savo nuo baravykų dorojimo parudusius pirštus, taktiškai atsisakė. Raudonviršiai ir miškinukai iš vis buvo nelaikomi už grybus. Svieto pabaiga...

 

Daugeliui medžiotojų rugsėjis – tai pats svarbiausias metų mėnuo - prasideda elnių ir briedžių ruja. Tauriųjų elnių ir briedžių patinai į savo mėgstamas rujos vietas susirenka kartais nueidami ne vieną dešimtį kilometrų, čia stengiasi užimti geriausias, jų įsitikinimu, pasimatymų vietas, kurių dydis labai priklauso nuo brandžių ir pribręstančių patinų skaičiaus. Taurieji elniai užimtas teritorijas pažymi savo kvapais, ragais nutrindami krūmus ir medelius, įsirengdami vieną, kartais dvi voliojimosi vietas (maudyklas), medžiotojų vadinamas „kvapų duobes“. Jos jau iš toli skleidžia malonų elniams amoniako kvapą, o mes raukomės... Alytaus rajono Varčios miške elniai teritorijas pradėjo žymėti rugpjūčio paskutinę savaitę, pirmasis elnias balsu mane pasveikino rugpjūčio 25 d. 6 val. 15 min. Atrodė bus puiki ruja, tačiau rugsėjo 6 dieną mišką užplūdo grybautojai.

elniai

Elnius išstūmė iš užimtų teritorijų, taigi jie susikoncentravo neįžengiamuose šabakštynuose. Pirmi metai, kai aiškiai pradėjo jaustis patelių trūkumas. Jos labiausiai pažeidžiama tauriųjų elnių populiacijos dalis, nes naktimis su jaunikliais ganosi atvirose pievose, jos ir jaunikliai lengviau pagaunami vilkų, dažnai tampa brakonierių grobiu... Pastebėjau, jeigu prie rimto patino susirinkdavo patelės (medžiotų terminas - haremas) tai gretimų teritorijų tauriųjų elnių patinai suprasdami, kad damų gali ir nesulaukti, spjaudavo į savo teritorijas ir ateidavo aiškintis santykių, užvirdavo tikras „šaršalas“ arba kovų laukas, kai keli galingi patinai kovoja, o aplink dar laksto 4 – 6 metų patinukai bandydami baubti. Šiose situacijose mane visada stebina patelių elgsena, jos sau abejingai skabo žoleles ar lapelius ir lygtai visai nekreipia dėmesio į vykstančius mūšius, aišku, nes jos pačios ir yra didysis metų prizas. Ne visos kovos baigiasi laimingai, elniasVarėnos rajone rastas ragais subadytas galingas tauriojo elnio patinas, o Lazdijų rajone – briedžio patinas. Tai retas atvejis, nes briedžio patinai paprastai kovoje labai preciziškai. Medžiotojai turėjo puikią progą pergudrauti senus patinus ir sumedžioti puikius trofėjus. Tačiau sėlinimas ar prišaukimas gyvūno baubiant labai subtilus reikalas ir kiekvienoje situacijoje yra vis kitoks. Tai priklauso nuo vėjo, gyvūno psichologinės būklės, turimų patelių, ar tarp jų yra pasiruošusių poruotis, reikia mokėti nustatyti gyvūno amžių pagal baubimo tembrą ir t.t. Aišku viena, kad sėlinimas ant galų pirštų pasiteisina retai, gyvūnui nekyla įtarimas jei girdi ragų stuktelėjimus, šakų laužymus ir pan. briedisTačiau tai aukštasis medžiotojo kvalifikacijos pilotažas, daugelis medžiotojų per visą gyvenimą taip ir neperpranta šio žaidimo taisyklių, o brandžių patinų laukia tykojimo bokšteliuose. Čia jų sulaukti neįmanoma. Gal ir gerai... Stebėjau seną patiną savaitę laiko pelkėtoje vietoje. Stebėjausi jo gudrumu ir dvasine ramybe. Į atvirą vietą, keli metrai nuo krūmų, išeidavo tik pilnai sutemus, galėdavo nejudėdamas dvi valandas stebėti besiganančias pievoje pateles, baubdavo subtiliai ir trumpai. Likus pusei valandos iki švintant, be garso dingdavo brūzgyne. Ir tik kartą, kai rūkas buvo toks stiprus, kad nesimatė nieko ir pats nežinojau kur nuklydau, jis drąsiai apėjo savo teritoriją baubdamas ir už kokių 40 metrų 5 val. ryto balsu iškeikė mane nevykėlį. Jį praminiau rūkų klajūnu. Įspūdžiai fantastiniai, lauksime kito rugsėjo...

Primenu, kad sumedžiojus tauriojo elnio ar žio patiną, prieš pradedant jį gabenti, būtina padaryti privalomus įrašus medžioklės lape. Šiuo metu dar galite medžioti: kiaunes, šeškus, bebrus, lapes, mangutus, audines, šernus ir stirninų patinus, maža pastabėlė, senų patinų netraukite už ragų, jie jau gali likti rankoje. Paukščių medžioklės mėgėjai dar gali mėgautis ančių ir karvelių keršulių medžiokle, galite reguliuoti kovų ir pilkųjų varnų populiaciją.

Medžioklės klausimuose velniava nesibaigia. Rugpjūčio 3 d. EK REACH komiteto posėdyje pritarta švino naudojimo uždraudimo šlapžemėse. Lietuvos atstovas balsavime susilaikė, iš esmės pritarė. Primenu, šlapžemės, tai natūralūs ir dirbtiniai, stovintys ir bėgantys vandens telkiniai bei užliejamos pievos bei esamos ir nusausintos pelkės, bei 100 – 300 metrų apsaugos zona. Nutarimas įsigalios praėjus 24 mėn. po paskelbimo. Taigi sudie rusiškos gamybos lygiavamzdžiams ginklams. Jau pusę metų laužomos ietys dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų. Tačiau kokios jos bus, niekas nežino, manau jos bus pasirašytos iš karto po rinkimų ir beveik garantuoju medžiotojui nežada nieko gero, nes būtų pasirašytos jau dabar. Ruošiama nauja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika ir tvarka. Ji aiškiai gina žemės ir miškų savininkų interesus, manau irgi bus pasirašyta po rinkimų. Viešumoje nesvarstoma, medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos neinformuotos. Stebina kai kurie Aplinkos ministerijos sprendimai, pvz. galimybė medžioti Žuvinto rezervate. Būdamas aktyvus medžiotojas visada manau, kad tam tikrų raudonųjų linijų peržengti negalima, o jos peržengtos vardan populiarumo tarp vietinių gyventojų artėjant rinkimams... Žmogau, būsimas seimo narį, ką dar galėtum parduoti, kad pakliūtum į tą pastatėlį Gedimino prospekte...?

Pagarbiai

Raimondas Ribačiauskas Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas

Atnaujinta Pirmadienis, 28 Rugsėjis 2020 07:59
 
Medžiotojo mintys rugpjūčio mėnesį PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Trečiadienis, 19 Rugpjūtis 2020 00:00

Liepos paskutinę savaitę visoje šalyje sudūzgė kombainai. Geltonų grūdų kvapas užburia. Juose sutelpa viskas: saulė, vėjo paglostymai, lietaus lašai ir, aišku, duona.  Ūkininkai džiaugiasi, seniai turėjome tokį derlių, tačiau kaip prisimenu praėjusius pavasarius, tai visada viešoje erdvėja “prognozės“ visada sklandydavo panašios: “Šiemet ūkininkai patirs milžiniškus nuostolius dėl: sausros, šalčio, karščio, lietaus  ar vėjo “ir kaip visada viskas baigiasi gerai“. Et, niurgzlių kraštas. Tačiau derliaus nuėmimo pradžia visada yra didelis nerimas ir nuostoliai medžiotojams. Prieš derliaus nuėmimą žemės savininkai griebia medžiotojus už gerklės, liepdami atlyginti žvėrių padarytą žalą jų pasėliams. Tačiau jeigu žiūrėti į nuosavybės faktą istoriškai  iš gamtos pusės, tai  ta žemė, kurioje mes pasėjome ir kažką pasodinime istoriškai priklauso visai gyvūnijai. Žmogus, būdamas pats didžiausias plėšrūnas gamtoje, iškirto miškus, suarė ir apsėjo visas pievutes, nusausino pelkes ir ištiesino natūralius upelius, tuo pačiu iš visos gyvūnijos atimdamas ar stipriai apribodamas teisėtą galimybę gyventi, maitintis ir auginti vaikus, jau nekalbant apie tūkstančių įvairių rūšių gyvūnų ir paukščių išnaikinimą. Taigi nori nenori, gyvūnai ateis maitintis į jūsų javus ar bulves, nes paprasčiausiai jam nėra daugiau kur eiti pavalgyti, juk nepriversi elnių graužti supuvusios medienos ar šernų maitintis  akmenimis miške....Manau apsėdamas pamiškes javais, ūkininkas turi būti padorus ir iš karto susitaikyti su tuo, kad su užaugintu derliumi reikia pasidalinti su gamta, o ne tik klausytis į šlamančių eurų garsą... Važiuoju kaimo keliuku, sustabdo moteris...Ribačiauskai, žiūrėk, šernai nukniso bulves, kur žiūrit... Jeigu galėčiau, tai aš juos visus iššaudyčiau, tuščiajų... piktinasi moteriškė.  Puikios mintys... Įdomu, ką apie mus galvoja gyvūnai, ir jeigu turėtų galimybę, ką su mumis padarytų... Analizuodamas tikrų medžiotojų ir tikrų būrelių  veiklą, pabrėžiu tikrų, o ne mėsėdžių, prieinu absurdiškos idėjos, kuri daug kam nepatiks.  Tie tikri vyrai ir moterys  ar juos jungiantys klubai ir būreliai  yra šimtą kartų didesni gamtos mylėtojai, negu save aplinkosaugininkais laikantys vyrai ir moterys, kurie aplinkosauginius projektus daro už didelius europinius ar įvairių ministerijų programų pinigus, o didžioji meilė gamtai baigiasi su pinigais.... Medžiotojai, negaudami jokiu pinigėlių, visą savo gyvenimą saugo ir maitina gyvūnus, gausiną jų populiaciją ir dar atlygina ūkininkams žalą už tai, kad jie išeina pavalgyti ar šiaip pasivaikščioti. Žalos atlyginimas yra labai diskutuotinas. Medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai yra įpareigoti palaikyti minimalią žvėrių populiaciją. Šiuo metu didžiojoje šalies dalyje šernų populiacija yra žemiau minimalios. Tačiau net tūkstantyje ha. gyvenantis vienas briedis visada žiemą nugrauž pušies jaunuolynus, o vienas šernas aplankys jūsų javus ar bulves. Manau tokioje situacijoje ūkininkai turėtų parodyti meilę ir supratimą gamtai, arba esant minimaliai tam tikros rūšies populiacijai, žalų klausimą turėtų spręsti valstybė.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Lietuviški pavadinimai – Pjūtė, Šilinis (Dzūkijoje), Grikinis, Drevinis, Degėsis ar Paukštlėkis.  Paukščiai ruošiasi kelionei, kaupia jėgas.  Rugpjūčio mėn. yra daug svarbių religinių švenčių, tai Žolinė (15 d.), šv. Baltramiejus (24 d.). Bene svarbiausia rugpjūčio šventė – Žolinė. Senovėje ji buvo skirta didžiajai deivei gimdytojai Ladai. Būtent jai aukodavo pirmąjį subrendusį derlių. Paprastai apie rugpjūčio mėn. 24 d. išskrenda gandrai. Senoliai sakydavo, kad po Baltramiejaus varlės nasrai užgyja. Kerdžiaus didybė rugpjūčio pabaigoje nublankdavo, nes derlius nuimtas, o laisvai besiganantiems gyvuliams užtekdavo piemenėlių priežiūros.  Po šv. Baltramiejaus bitininkai nebekopinėdavo medaus, nes bitelėms reikėdavo palikti laiko prisinešti maisto žiemai.  Šernų jaunikliai jau šviesiai rudi, elninių žvėrių jaunikliai  vaikšto kartu su mamomis ir jas vejasi savo dydžiu, lapiukai jau medžioja patys, tačiau vilkiukai dar tik mokosi medžioti. Stirnų rujos pikas buvo nuo rugpjūčio 1 iki 12 dienos, dabar  eina į pabaigą.

 Nuo rugpjūčio 1 d. galima medžioti bebrus, tačiau rekomenduojama nemedžioti patelių, jos išsiskiria savo dydžiu. Sumedžiojus abu tėvus – jaunikliai  neišgyvens.  Rugpjūčio 15 d. prasideda vandens paukščių medžioklė, medžioti galima didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles.  Labai sunkus pasirinkimas, nes  atskirti skrendančias antis tokias kaip rudagalves nuo didžiųjų, dryžgalves krykles nuo rudagalvių kryklių yra pakankamai sunki užduotis net ornitologams, ypač jauniklių.. Noriu priminti, kad nuo sekančių metų balandžio 1 d. vandens paukščių medžioklėje bus negalima naudoti švininių šratų. Siūlau jų nekaupti.....  Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda tauriųjų elnių patinų medžioklė. Visiems medžiotojams tai lauktas laikotarpis, ši medžioklė suteikia daug žavesio,  iš medžiotojo reikalauja daug biologinių  ir gamtos pažinimo žinių,  ištvermės. Patinai renkasi į pamėgtas rujos vietas, užima teritorijas, jas pasižymi ragais nutrindami krūmus ir  medžius, palikdami savo kvapą, pasiruošia „duobes“, jose atliks kosmetines (kvapų) procedūras. Girdisi tik pavieniai balsai, ruja prasidės sekantį mėnesį, dabar reikia ruoštis.... Į savo rujos vietas pradeda traukti ir briedžių patinai, jų užimamos  rujos teritorijos yra kelis kartus didesnės už tauriųjų elnių patinų.

Medžioklės politikoje velniava.  Aplinkos ministerija ES pateikė savo poziciją dėl švino šaudmenų apribojimo šlapžemėse. Pagal Ramsaro konvenciją šlapžemė, tai stovintis ar bėgantis vanduo, natūralus ar dirbtinas vandens telkinys.  Ministerija  pritarė švino šaudmenų naudojimo uždraudimui minėtose teritorijose ir jų 100 ar 300 metrų apsauginėse zonose. Jeigu įsiskaitėte, tai 35 % šalies teritorijos bus nieko negalima medžioti švininiais šoviniais, negana to, minėtose teritorijose jų negalima bus net turėti. Visi „IŽ“, „TOZ“ markės ginklai netinka šaudyti minėtais  šoviniais, be to tūtelės turės būti netrumpesnės kaip 80 mm.  Tenka konstatuoti, kad  apie 42 t. vnt. lygiavamzdžių Rusijoje pagamintų ginklų teks padėti po presu.  Ore pakibo beveik visų šaudyklų ateitis,  iškilo problema žvejams, šauliams ir sportininkams. Negana to,  valdininkai parašė, kad jų nuomonė suderinta su visomis medžiotojus vienijančiomis visuomeninėmis organizacijomis  (aiškus melas), kad medžiotojas patirs tik 25 € nuostolį (skaičius iš debesų) ir jie nemato jokių ekonominių, socialinių ir teisinių problemų (mistika).  Tenka pripažinti, kad valdininkų širdyse gyvena vergo arba provincialumo sindromas, jie nesupranta, kad ES gyvena konfederacijos principu, kur kiekviena valstybė turi teisę į savo nacionalinių (t. y. savo piliečių) interesų gynimą....  Ginklų savininkų asociacija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija suvienijo jėgas  apginti medžiotojų, žvejų, šaulių, sportininkų ir šaudyklų interesus. Apie dviprasmišką situaciją informavo europarlamentarus, šalies Prezidentą, seimo narius, organizavo nuotolines diskusijas bei televizijos laidas.  Š. m. rugpjūčio 11 d. Aplinkos ministerija vėl pateikė Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, analizuojame.....


Raimondas Ribačiauskas Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas

 

Atnaujinta Trečiadienis, 19 Rugpjūtis 2020 12:23
 
Karštos naujienos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Antradienis, 28 Liepa 2020 08:42

Karštos naujienos, arba kas apgins medžiotoją ?

Įsibėgėja kova dėl švino naudojimo medžioklėje uždraudimo, konkrečiai šlapynėse ir jų apsaugos zonose (100 ar 300 metrų atstumu).  Šlapynė, pagal Ramsaro konvenciją,   tai stovintis ar bėgantis vanduo, natūralus ar dirbtinas vandens telkinys. Jeigu įsiskaitėte, tai 35 % šalies teritorijos bus nieko  negalima medžioti švininiais šoviniais, negana to, minėtose teritorijose jų bus negalima net turėti... Visi IŽ, TOZ markės ginklai netinka šaudyti metaliniais šratais, be to metaliniais šratais užtaisytos tūtelės t.b. netrumpesnės kaip 80 mm. Šoviniai brangsta bent 2 kartus.   Tenka konstatuoti, kad apie 42 t. vnt. lygiavamzdzių Rusijoje pagamintų ginklų reikės padėti po presu. Ore pakibo beveik visų šaudyklų perspektyva...Kol kas niekas garsiai nekalba, tačiau žvejai taip pat negalės naudoti švino, kaip tai yra Latvijoje Papės rezervate. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos  ir Lietuvos medžiotojų sąjunga “Gamta” nuomonė buvo parodyta per televizijas: 2020-07-24 – INFO TV ir LNK, 2020-07-26  “Savaitės panorama”. Vakar minėtų organizacijų iniciatyva įvyko seimo nario Simono Gentvilo vadovaujamas nuotolinis pasitarimas minėta tema. Pasitarime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros atstovai, medžiotojų interesus gynė minėtų visuomeninių organizacijų, Lietuvos medžiotojų draugijos (ne LMŽD, daug kas maišo) ir šaudyklos “Medžiotojų sostinė” atstovai. Gaila, tačiau susidarė įspūdis, kad valdininkams visai nerūpi medžioklė, jos perspektyvos, jie net nežino kokios yra medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos, jie nemato socialinių, ekonominių ir kt. problemų. Tenka pripažinti, kad juose gyvena vergo arba provincijos sindromas, jie nesupranta, kad ES gyvena konfederacijos principu, kur kiekviena valstybė turi teisę į savo nacionalinių (t.y. savo piliečių) interesų gynimą. Jie pateikė skaičius, kad medžiotojas patirs tik 25 € nuostolį.  Valio...  

Minėtos organizacijos toliau derina savo veiksmus siekiant apginti medžiotojų interesus...

Lietuvos medžiotojų sąjungos “Gamta” prezidentas Raimondas Ribačiauskas

Atnaujinta Antradienis, 28 Liepa 2020 08:52