Straipsniai
Karštos naujienos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Antradienis, 28 Liepa 2020 08:42

Karštos naujienos, arba kas apgins medžiotoją ?

Įsibėgėja kova dėl švino naudojimo medžioklėje uždraudimo, konkrečiai šlapynėse ir jų apsaugos zonose (100 ar 300 metrų atstumu).  Šlapynė, pagal Ramsaro konvenciją,   tai stovintis ar bėgantis vanduo, natūralus ar dirbtinas vandens telkinys. Jeigu įsiskaitėte, tai 35 % šalies teritorijos bus nieko  negalima medžioti švininiais šoviniais, negana to, minėtose teritorijose jų bus negalima net turėti... Visi IŽ, TOZ markės ginklai netinka šaudyti metaliniais šratais, be to metaliniais šratais užtaisytos tūtelės t.b. netrumpesnės kaip 80 mm. Šoviniai brangsta bent 2 kartus.   Tenka konstatuoti, kad apie 42 t. vnt. lygiavamzdzių Rusijoje pagamintų ginklų reikės padėti po presu. Ore pakibo beveik visų šaudyklų perspektyva...Kol kas niekas garsiai nekalba, tačiau žvejai taip pat negalės naudoti švino, kaip tai yra Latvijoje Papės rezervate. Lietuvos ginklų savininkų asociacijos  ir Lietuvos medžiotojų sąjunga “Gamta” nuomonė buvo parodyta per televizijas: 2020-07-24 – INFO TV ir LNK, 2020-07-26  “Savaitės panorama”. Vakar minėtų organizacijų iniciatyva įvyko seimo nario Simono Gentvilo vadovaujamas nuotolinis pasitarimas minėta tema. Pasitarime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros atstovai, medžiotojų interesus gynė minėtų visuomeninių organizacijų, Lietuvos medžiotojų draugijos (ne LMŽD, daug kas maišo) ir šaudyklos “Medžiotojų sostinė” atstovai. Gaila, tačiau susidarė įspūdis, kad valdininkams visai nerūpi medžioklė, jos perspektyvos, jie net nežino kokios yra medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos, jie nemato socialinių, ekonominių ir kt. problemų. Tenka pripažinti, kad juose gyvena vergo arba provincijos sindromas, jie nesupranta, kad ES gyvena konfederacijos principu, kur kiekviena valstybė turi teisę į savo nacionalinių (t.y. savo piliečių) interesų gynimą. Jie pateikė skaičius, kad medžiotojas patirs tik 25 € nuostolį.  Valio...  

Minėtos organizacijos toliau derina savo veiksmus siekiant apginti medžiotojų interesus...

Lietuvos medžiotojų sąjungos “Gamta” prezidentas Raimondas Ribačiauskas

Atnaujinta Antradienis, 28 Liepa 2020 08:52
 
Medžiotojo pamąstymai liepos mėnesį PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Ketvirtadienis, 16 Liepa 2020 11:35

Ankstyvas liepos mėnesio rytas. Po eilinio naktinio pasivaikščiojimo, beje kokia čia naktis, kai ji trunka vos 4 val., pėdinu link mašinos ir sustoju iš nuostabos. Maža miško pievutė nušienauta dalgiu ir sausas šienas sukrautas į dvi mažas kupetaites. Krentu veidu į šieną, čiobrelių, jonažolių, snapučio ir kitų miško pievų žydinčių augalų svaiginantis kvapas bloškia į basakoję vaikystę, kai anapilin iškeliavęs senelis dar tamsoje pravėręs klojimo duris, kur aš miegodavau šalinėje ant šieno, sakydavo, gal pašienaujam. Bešienaudami pamiškes „su rasa“ visada sutikdavome saulę. Jau galvojau, kad kaimuose neliko mokančių šienauti dalgiu, o tuo labiau jį išplakti... smagu...

  

Birželio mėn. paskutinę savaitę pievose pasirodė antroji kiškučių vada, aišku bus ir trečioji, varnėnai nusprendė neperėti antros vados ir kartu su strazdais nulesa braškes, vyšnias, trešnes šiaip krečia išdaigas. Gandrų jaunikliai dar lizduose ir mojuodami sparnais ruošiasi skrydžiams ir laukia maitintojų. Liepos mėnuo dzūkus pradžiugino savo gėrybėmis, miškuose pradėjo augti voveruškos (leputės), raudonviršiai, baravykai, gausus mėlynių ir žemuogių derlius, sunoko pirmosios avietės.

  

Lazdynų šakos linksta nuo būsimo riešutų derliaus ... Stirnų ir elnių jaunikliai jau drąsiai sekioja paskui mamas, lapiukai ir mangutukai iš tolo stebi tėvų medžioklę, neužilgo vilkai pradės vedžiotis vilkiukus į medžioklę. Taigi ruoškitės naminių gyvulių augintojai, jie parodys savo sugebėjimus ... Viskam savas laikas. Kažkaip labai greitai pradėjo geltonuoti javai, iš karto jų kokybę ir tinkamumą maistui patikrina šernai, jų jaunikliai iš dryžuotų tampa rudi, jeigu šerniukai dar dryžuoti – tai vėlyva vada.

Stirninų ragai jai užaugę, nuvalyti, jiems suteikta spalva, tačiau tauriųjų elnių ir briedžių ragai dar tik auga, jie pilnai susiformuos ir bus pateikti damų įvertinimui rugpjūčio mėnesį. Liepos 4 d. pastebėjau pirmąsias rujojančias stirnas, šiais metais visur labai aukšti javai ir žolė, todėl stirninus pamatyti yra sudėtinga. Stirninai užsiėmę savo teritorijas, jas pažymi savo kvapu ir vizualiais ženklais (krūmų ir jaunų medelių nutrynimais). Ženklai paliekami ne tik ties riba, bet visoje užimtoje teritorijoje, teritorija pastoviai tikrinama. Teritorijos dydis tiesiogiai priklauso nuo stirninų skaičiaus, pvz. Danijoje ir Vokietijoje 20-30 ha., Prancūzijoje – 38- 94 ha. Teritorijos šeimininkas nepakenčia konkurentų, taigi visada įvyksta kovos ir konkurentas išvejamas. Kovos retai baigiasi sužalojimais, paprastai stirninai gąsdina vienas kitą trypdami kojomis žemę, bėgdami vienas iki kito atstatytais ragais ir staigiai sustodami likus iki smūgio keletui centimetrų (tai psichologinė kova) ir jeigu suremia ragus, tai visada pakankamai tiksliai, niekados nesu matęs, kad stirninas kitam ragais smūgiuotų į šoną.. Stirninų, turinčių savo teritoriją, sėklidės visada yra pabrinkusios ir rausvos spalvos. Dažnai pasitaiko atvejų, kai stiprus stirninas savo teritorijoje pakenčia pagarbiai besielgianti stirniną pirmais ragais, kuris dar per jaunas dalyvauti rujoje. Noriu priminti, stirninai turi puikią uoslę ir regėjimą ir yra iš esmės labai smalsūs. Taigi prie jų galima prisėlinti netgi tada, jeigu jus pamato. Svarbu nedaryti staigių judesių, tam tikrą laiką nejudėti, vengti akių kontakto, turėti kuo mažiau matomos odos... Svarbu, sėlinti prieš vėją ir idealus atvejis, jei saulė šviečia į pakaušį. Brandūs stirninai labai atsargūs, visada stengiasi būti priedangoje, neišsiskirti iš aplinkos, judėti atsargiai. Klaidas jie padaro vaikydamasi pateles (meilė visada reikalauja aukų) arba kai juos išvilioja medžiotojas pamėgdžiodamas konkurento, stirnos ar stirnos jauniklio balsą. Stirninui išsigandus ar šiaip norinčiam ką nors pagąsdinti girdime aštrų garsą, vadinamą lojimu. Pagal balso tembrą apytiksliai galima nustatyti amžių. Priminsiu, stirnos irgi turi savo teritorijas, ypač tada, kai susilaukia jauniklių, jas irgi gina ne tik nuo kitų stirnų bet ir nuo patinų. Tinkamai tvarkant medžioklės ūkį medžiotojai paprastai leidžia rujoje sudalyvauti brandiems stirninams. Šiemet Aplinkos ministerija panaikino sumedžiojimo limitą stirninams. Daugelis sakė, na dabar tai bus..., tačiau stebint medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių veiklą, medžioklės rezultatus, norisi pasidžiaugti, kad būreliai ir klubai kol kas puikiai susitvarko su savarankiškumo egzaminu..

Be stirnų šiuo metu galima medžioti šernus, kiaunes, šeškus, lapes, mangutus, audines, meškėnus, nutrijas ir ondatras Tačiau save gerbiantis medžiotojas niekad nemedžios patelių, jaunikliams reikia suteikti šansą išgyventi ...

Medžioklę reglamentuojanti įstatyminė bazė ir toliau kelia aistras. Štai liepos 7 d. Prezidentas pasirašė ATPK 290,426,589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymą. Tai iš esmės baudos už medžioklės taisyklių pakeitimus, lygtai ir teisinga, tačiau beskubant yra įvelta begalė dviprasmybių, leidžiančių aplinkos apsaugos inspektoriui situacijas traktuoti pagal savo sąžinės lygį... Pvz. 290 straipsnio 7 punktas. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais,) kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo užtraukia baudą nuo aštuonių iki vieno tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Tačiau, mano nuomone, pagal šią formuluotę gali būti baudžiamas net teisės medžioti neturintis gamtininkas, mokslininkas ar fotografas už tai, kad su naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais eina stebėti žvėrių ar paukščių, ar naminių gyvulių augintojas, kuris per naktis saugo savo turtą nuo vilkų... Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija bandė vetuoti šio įstatymo pasirašymą, tačiau veltui... Dar daugiau dviprasmybių yra Medžioklės taisyklėse. Pvz.: asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius ar medžioklės priemonės. 10 punkte prie medžioklės priemonių priskiriama: muliažai, peiliai, vėliavėlės, žirgai, žiūronai, profiliai ir t.t. Taigi, jeigu aptvėrėte su vėliavėlėmis avių bandą ar stovyklavietę, baravyką pjaunate su peiliu, dairotės su žiūronu arba išjojote žirgu pajodinėti jums kriukt, griežta įstatymo ranka gali jūsų ir nepasigailėti.... Smagu. Europoje verda kova dėl šaudmenų, turinčių savo sudėtyje švino, naudojimo uždraudimo šlapžemėse. Šlapžemės, tai natūralūs arba dirbtiniai, pastovūs ar laikini pelkių, durpynų ar vandens plotai, kuriuo vanduo yra tekantis ar stovintis. Taigi švininiais šratais negalėsime medžioti visur, kur yra vandens ir apie jį. Dabar stipriai diskutuojama tik dėl apsaugos zonos apie šlapžemes, ES siūlo 300 metrų, Lietuva – 100... Viskas keičiasi valandomis, o gyvenimas gamtoje eina savo vaga, visai nepriklausomai nuo politinių intrigų, mūsų nuotaikų ir norų bręsta javų derlius, noksta bruknės ir obuoliai, kiekvieną rytą teka saulė, o vakare leidžiasi. Gyvenimas puikus, reikia tik juo džiaugtis...

Nei plauko nei tauko

Raimondas Ribačiauskas Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas

 

Atnaujinta Ketvirtadienis, 16 Liepa 2020 11:50
 
Medžiotojo dienos birželį PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Pirmadienis, 22 Birželis 2020 08:53

Gegužės mėnesio paskutinė savaitė. Eilinį kartą naktį nubildėjau į mylimą Varčios mišką pasiklausyti gamtos garsų. Visada išgirsti ką nors naujo.   Taip buvo ir šį kartą, apie 23 val. išgirstu ilgesingą vilko kaukimą, kitoje pusėje už dviejų kvartalų atsiliepė kitas, visai netoli, vadinamąjame Velniaraistyje pradėjo amsėti 3-4 vilkiukai. Kažkas fantastiško, žinodamas miško struktūrą galiu nusakyti vietą kur yra vilkų irštva...Tai neįprastas laikas vilkų balsų demonstravimui, aišku viena, tėvai medžioja, o vilkiukai dar per maži mokintis žudymo meno, tėvai tarpusavį pasikalbėjo, gal būt davė ženklą įsibrovėliui, ar šiaip vaikus pakalbino, o vilkiukai susijaudino ir atsakė..... Spauda mirga nuo informacijos apie vilkų medžiokles kaimuose ar arti jų, išpjauna ir sužeidžia naminius gyvulius, pririštus šunis, tai aiškiai per anksti. Nes vilkų jaunikliai dar per maži ir tai rodo, kad vilkų šeimų skaičius mūsų šalyje yra aiškiai per didelis. Šeimos iki paskutinio atodūsio gina savo medžioklės plotus, juolab, kad reikia išmaitinti jaunąją kartą. Dabar po šalį blaškosi antramečiai vilkai ir vilkai vienišiai, kurie iš esmės neturi savo medžioklės plotų ir priversti medžioti prie žmonių, nieko naujo. Taigi Aplinkos ministerijos nustatomas 120 vilkų sumedžiojimo limitas yra aiškiai per mažas, o Aplinkos ministerijos ir Baltijos vilkas veikėjai atsikvošės tik tada, kai suintensyvės žmonių užpuolimai, pirmuosius atvejus jau turime.....

Birželio pirmosios savaitės - tai pirmo skrydžio dienos. Vabzdžialesių paukščių jaunikliai mokosi skraidyti, tai tas pats, kaip pirmi vaiko žingsniai. Pavyksta ne iš karto, tenka kristi, susimušti, atsimušti į kliūtį, paklysti ir jei pavyks, išgyventi. Tai laikotarpis, kai paukščių jauniklius lengvai pasigauna ir sušveičia vaikščiojantys ir skraidantys plėšrūnai. Nieko naujo, taip buvo ir bus tūkstančius metų.... Šį mėnesį prasideda žolės šienavimas, atrodo nieko blogo, tačiau nesutikau nė vieno ūkininko, kuris ką nors žinotų, ar priimtų apsaugos priemones prieš stirniukų, elniukų ir kiškučių žudymą. Iš esmės tai stirniukų ir elniukų šienavimo mėnuo. Viskas labai paprasta, miškuose didėjant plėšrūnų (vilkų ir lūšių ) skaičiui, stirnos glaudžiasi arčiau žmogaus, taigi jaunikliai gimdomi pievose netoli sodybų, čia juos ir pasitinka aštrus dalgio kirtis. Daugelis jų jau galėtų pabėgti, bet jie klusnūs vaikai, mama paliko, reiškiasi taip turi būti.. Nemaža problema yra ir ta, kad miškininkai mišku užsodino beveik visas miškų pieveles ir šiaip erdves, taip padidindami šalies miškingumą, tačiau sumažindami bioįvairovę ir mitybinę bazę daugeliui gyvūnų ir paukščių, tuo pačiu ir jauniklių auginimo vietas. Internetinė erdvė mirga nuo rastų stirniukų nuotraukų, glostome, nešiojame, daromės puikias nuotraukas, visai nepagalvodami kokią žalą galime padaryti..... Tuo metu stirnos iš kažkur stebi jus, maldaudamos palikti jų vaikus ramybėje, pulti jūsų nedrįsta... Aišku situacija būtų kita, jeigu jūs bandytumėte paglostyti šerniuką, briedžiuką ar meškiuką, tada suprastumėte, kad turite neįkainuojamų ir dar nepažintų sugebėjimų laipioti po medžius ir stulpus, ar galite atstovauti Lietuvą bet kurioje olimpiadoje 100 metrų bėgimo rungtyje......

Šį mėnesį norėčiau pristatyti mūsų švaruolį, inteligentą barsuką. Jis priskiriamas kiaunių šeimai, nors nei pagal figūrą, nei sugebėjimus visai į kiaunę nepanašus. Visada jį smagu matyti, visada susimastęs, rimtas, kaip tikras valdžios vyras.... be to turintis puikų apetitą. Gyvena urvuose, žiemą miega, pavasarį gali sverti 8 kg., o rudenį 20. Paprastai susilaukia iki keturių jauniklių. Įdomu tai, kad kartais, jei sutinka charakteriai, sudaro poras visam gyvenimui. Poruotis gali visai kaip žmonės, nuo pavasario iki rudenio, tačiau jaunikliai visada gimsta kovo – balandžio mėnesiais, nes embriono vystymuisi būdingas latentinis periodas. Mėgsta ramius priesmėlio kalnelius miškuose, krūmynuose. Kartais barsukai gyvena kolonijomis, t. y. kelios šeimos, turinčios giminystės saitus, gyvena tame pačiame kalnelyje. Pamačius barsuką, net tamsiausią naktį, šviečia jo balti dryžiai per galvą, visada smagu matyti jį šernų viliojimo vietose, atėjęs pavalgyti paprastai valgo atsigulęs, kad nevargintų kojyčių. Blogai mato, tačiau puikiai girdi ir uodžia, yra ūmaus charakterio, ne kartą teko prie valgančio prieiti 5-10 metrų atstumu, niekada iš karto nepuola bėgti, pradžiai smerkiančiai nužvelgia, po to jau burbėdamas nupėdina. Kojos antspaudas panašus į meškos, tik 15 kartų mažesnis, aštrūs nagai, kurie palengvina žemės kasimą, tvirtas kailis ir charakteris.

Vilkas ir lūšis – pagrindiniai jo priešai, nors jis prieš jauną vilką drąsiai stoja į kovą. Barsukas – tarp medžiotojų vadinamas „šunų žudikų“. Kasa sudėtingas iki 3 metrų gylio kelių aukštų urvų sistemas. Brandūs barsukai urve įvilioja šunį į tam tikrą atkarpą ir paprasčiausiai užkasa, tik labai patyrę šunys sugeba to išvengti. Barsuko urvas išsiskiria iš kitų savo švara, čia nerasi kaulų, plunksnų ar visokių išmatų. Urvas ir jo aplinka pastoviai valomi, taip susidaro net 6-8 metrų ilgio griovelis, kuriuo nustumiami lapai, spygliai.. Barsukai turi savo tualetą, taip prie urvo apie 20 metrų atstumu visada rasite išmatų krūvelę, kur savo gamtinius reikalus atlieka visa šeima. Jeigu gyvena kelios šeimos, jos turi savo atskirus tualetus. Eidami į savo medžioklės plotus jie pramina net takelius, smagu, bet net medžioklės plotuose stengiasi tuštintis tik tam tikrose vietose.

 

Barsukas visaėdis, tačiau Vytauto didžiojo universiteto Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkų filmuota medžiaga rodo, kad kiaušinius lizduose šeškas, kiaunė, lapė ar mangutas suėda visada, o barsukas tik būdamas labai alkanas, šiaip praeina pro šalį... Barsukas yra medžiojamas, tačiau jo kailis menkavertis, o mūsų šalyje valgyti barsukieną dar nėra tradicijų, tačiau tai tik laiko klausimas, nes daugelyje Europos valstybių ji laikoma delikatesu. Tik prieš naudojant reikia patikrinti, ar barsukas neserga trichinelioze. Barsuko riebalai nuo seno vartojami gydymo tikslais. Tai biologiškai aktyvus produktas, stiprinantis imunitetą. Patariama gydyti kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos, virškinimo trakto ir sąnarių ligas, ilgai negyjančias žaizdas, tuberkuliozę. Barsukų populiacija šalyje pastoviai didėja, šiuo metu jų priskaičiuojama apie 12500, Alytaus rajone gyvena 450, o Alytaus rajono medžiotojai praėjusiame medžioklės sezone sumedžiojo tik 16. Apie tai, kad barsukas nuo seno turi populiarumą žmonių tarpe galima spręsti apie kaimų, gatvių, net miškų pavadinimus: barsuko kalnas, barsukynė, barsūnkiemis ir pan. Pagal baltiškąjį kalendorių barsuko metai buvo 2017 -ieji.

Medžiotojams visada labai aktuali medžioklę reglamentuojanti įstatyminė bazė, svarbiausia –medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje taisyklės, kurias reikia gerai žinoti ir jų laikytis. Gaila, tačiau iki šiol niekaip nevyksta normalus bendravimas tarp medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų ir Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento. Mes visiškai skirtingai suprantame visuomenės ir visuomeninių organizacijų vaidmenį valstybės valdyme. Šiuo metu dirbti minėtose institucijose labai paprasta, reikia atmintinai žinoti keletą frazių: nežinau, nekomentuosiu, mano veiksmus galite apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar teismui. Valio.... Š.m. gegužės mėn. 22 d. vyko Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdis nuotoliniu būdu, kur iš naujo vėl buvo svarstomos medžioklės taisyklės. Smagu, nes visos medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos laikėsi bendros pozicijos visais medžioklės klausimais, tačiau kokios jos bus, aš geriau nekomentuosiu.... Aplinkos apsaugos departamentas, vienintelė valdžios institucija šalyje, kuri, Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka, organizuoja stojančiųjų į medžiotojus egzaminus, tačiau iki šiol jų nepaskelbė, nors egzamino laukia keli šimtai studentų, kaip iki šiol nėra ir egzaminų organizavimo tvarkos, o Aplinkos apsaugos departamentas atsisakė tai padaryti. Gera nardyti, kai yra nešvarus vanduo, tačiau tokiame vandenyje negyvena rimtos žuvys.... Naujiena tai, kad staiga nustatytas mokestis valstybei už stojimo į medžiotojų egzaminą, teorijos egzaminas – 64 €, šaudymo – 39 € .Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius savo 2020 m. birželio mėn. 11 d. įsakymu Nr. B1-380, siekiant nustatyti AKM sumedžiotiems šernams, supaprastino mėginių paėmimo tvarką, dabar iš sumedžiotų šernų reikės imti tik kraujo mėginius, mėginių paėmimas dėl trichineliozės – nepasikeitė.

Nei plauko nei tauko

Vyr. medžioklės trofėjų ekspertas                                 Raimondas Ribačiauskas

 

Atnaujinta Pirmadienis, 22 Birželis 2020 09:06