Straipsniai
Rugsėjo mėnesio aktualijos El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Trečiadienis, 25 Rugsėjis 2019 00:00

Medžioklė ir medžiotojas, visuomenėje formuojamas nesveikas požiūris į žmones, turinčius pomėgį būti gamtoje ir medžioti. Kažkodėl nieks nekovoja prieš žvejus, nors yra ežerų kur žuvies ištekliai - žemiau numatytų. Ir gal todėl, kad žuvys miršta tyliai, gal reikėtų kovoti prieš grybautojus, nes dėl masinio grybų rovimo darkoma grybiena, baidomi reti paukščiai ir žvėrys, reikėtų kovoti ir prieš žemdirbius, nes dėl chemikalų naudojimo žemės ūkyje masiškai mažėja paukščių giesmininkų, vabalų, kinta kanopinių žvėrių elgsena ir sveikata, mažėja kiškių vislumas ir tt. Aš jau nekalbu apie kiaulių, vištų, triušių ir pan. augintojus. Skaitau pasakas apie Punios šilą, kur buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas siekdamas didžiąją dalį Punios šilo paversti rezervatu, o tam pasipriešinus vietos bendruomenei, postrigauja “šitoje istorijoje esmė slypi medžioklėje. Čia yra tokia veidmainystė, aš neabejoju, kad esmė yra medžioklėje. Jos plotų mažėjimas 2,2 tūkst. ha. yra nepakeliamas skausmas medžiotojams“. Svarbiausia, tai sakome rimtu veidu, norėčiau šio vyro paklausti, ar jisai turi nors mažiausią supratimą apie medžioklės įtaką Lietuvos valstybės formavimosi procese, ar turi nors vieno medžiotojus vienijančio būrelio ar klubo protestą dėl minėto šilo, ar žino apie medžiotojų įtaką išnykusių rūšių (stumbrų, tauriųjų elnių, bebrų ir t.t.) grąžinimui į šalies miškus, ar būtų tokia didelė meilė gamtai, jei nebūtų europinių pinigų ir ar buvęs ministras šaltą ilgą žiemą nupirko iš savo atlyginimo ir išvežė savo nuosava mašina nors vieną saują grūdų badaujantiems gyvūnams ar paukščiams.....  Noriu priminti, kad rezervatuose draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla, įskaitant grybavimus, uogavimus, riešutavimus ir pan... Nužengėme dar toliau, štai socialiniame tinke FACEBOOK š.m. rugpjūčio 7 d. grupėje „Apginkime Lietuvos miškus“ pilietis Vytautas Radavičius agituoja dar įdomiau, jis ragina „be gailesčio šauti į ginkluotą medžiotoją “. Visos atsakingos tarnybos tyli, lyg burnos būtų pilnos vandens, matyt nėra pinigų, o jei paragintas jaunimas nukeps kokį vieną kitą paliegusį medžiotoją, tai bus dar linksmiau... Valio demokratijai... Laukime skerdynių... Vis dėlto po intensyvių raštų Generalinei prokuratūrai, Vilniaus miesto trečiame policijos komisariate š.m. rugsėjo mėn. 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso LK BK 170 str. 3 d. ...

Žmonių tarpusavio rietenos nesibaigia. Tačiau gamta gyvena savo ritmu ir stengiasi kiek galima ilgiau atlaikyti žmonijos spaudimą. Galų gale miškai dzūkams dovanojo baravykų, raudonviršių, „lepučių“ gausą, pintinėmis juos vilkome iš Kalesnykų, Varčios, Punios, Sudvajų ir Gedimino miškų.  Dzūkai atsigavo, dalį pardavė, kitus marinavo, džiovino, raugė, sūdė. Valio, turėsime pinigėlių, drabužių, maisto. Stebina kelinti metai paeiliui gausus ąžuolų gilių derlius, norisi priminti, kad iš jų gaminama puiki kava, ankščiau lietuviai jas maldavo, buvo kepama duona, jos buvo naudojamos kaip vaistai imunitetui stiprinti, kraujavimui stabdyti, potencijai gerinti ir pan., be to šerdavo naminius gyvulius. Voverės, riešutinės, kėkštai ir geltonkaklės pelės jas kaupia žiemai, dabar jas valgo ir visi kanopiniai žvėrys . Gilės šernams delikatesas, todėl viliojimui papilti kukurūzai patiekalų sąraše yra antroje vietoje.  Tauriųjų elnių ruja eina į pabaiga, rimsta miškai. Pirmuosius tauriųjų elnių baubimus girdėjau rugpjūčio 25d. Pats rujos pikas paprastai būna rugsėjo 15-20 d. Po to baubia kas netingi, brandūs patinai pradeda grįžti š savo mėgstamas žiemojimo vietas, gerai besimaitindami atgaus jėgas ir lauks naujo rudenio ir naujų iššūkių, o jauni – dar kurį laiką palaidys gerkles. Tačiau rugsėjis gražus tuo, kad kartu su tauriaisiais elniais rujoja ir briedžiai. Dažnai miškuose girdime tam tikrą stenėjimą, medžiotojai tai vadina „briedžiai kosti“. Paprastai toje pačioje vietoje nevyksta briedžių ir tauriųjų elnių ruja, nors rujos laikotarpis  beveik tas pats, tačiau skiriasi charakteriai, svoriai ir panos. Keista, tačiau Europoje rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose, freskose ar piešiniuose, šis puikus ir atkaklus gyvūnas vaizduojamas ir aprašomas gana retai, gal todėl, kad jo sumedžiojimas visada buvo paprastesnis už stumbro, meškos ar tauriojo elnio. Jis lėtesnis, smalsesnis, ne toks atsargus, ko pasekoje lengviau sumedžiojamas. Ir nors patinai sveria iki pusę tonos, juda lengvai ir grakščiai, ilgos kojos, akuotplaukiai tuščiaviduriai, todėl puikiai plaukia, gali net panerti, jam nuplaukti dešimtį kilometrų vienas juokas. Vasaros metu mėgsta šlapius miškus, todėl daug jų gyvena Žuvinto ir Čiapkelių rezervatuose, tai įrodo, kad kanopos puikiai pritaikytos vaikščioti po pelkes, rudenį ir žiemą eina į jaunuolynus, ypač mėgsta spygliuočių, ko pasekoje daro nemažą žalą nulaupydamas žievę, nukramtydamas ūglius, jei jų nepasiekia, paprasčiausiai nulaužia. Turėdamas ilgas kojas, palenkęs galvą nepasiekia žemės, todėl norėdamas paragauti žolės privalo atsiklaupti.  Patinų ragai būna įvairių formų, g.b. mentiški, šakoti ir sverti net 15 kg. Ragai auga į šonus, todėl jauname amžiuje žiūrint iš šono ne visada jie matosi. Labai įdomi galvos struktūra, net nepasukęs galvos akis gali nukreipti atgal, pagal ausų formą galima spręsti apie psichologinę būseną: nusvirę – ramus, sukioja – klausosi, priglaustos išilgai kaklo – susinervinęs, atsuktos atgal – išsigandęs. Briedis yra klajūnas, turi žiemos, vasaros ganyklas. Per metus apsuka ratą 20 - 25 t. kv. km. plote. Todėl dažnai Vilniaus, Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos savivaldybių miškuose rudenį ir žiemą galime sutikti juos atklydusius net iš Baltarusijos. Briedė nepalieka savo jauniklio nuo pat gimimo ir aršiai jį gina.

Taigi jeigu gegužės mėn. miške link jūsų eis smalsus, mielas, ilgakojis ir linksmas briedžiukas, rekomenduoju trauktis, nes reikės lipti į medį... Būdamas stiprus, briedis dažnai bando pamatyti tą objektą, kuris seka jo pėdsakais, todėl dažnai tai būna jo klaida... Kiti kanopiniai taip nesielgia, jie stengiasi pasitraukti... Pagal medžiotojų pateiktus duomenis šalyje šiuo metu gyvena apie 18200 briedžių. Medžiojamųjų gyvūnų limitų nustatymo komisijos šiame medžioklės sezone leido sumedžioti 3483 briedžius, t.t. 1297 patinus. Ir nors rugsėjis visada skamba nuo briedžių ir elnių meilės dainų, Lietuviui jis asocijuojasi su derliumi ir ramybe.

Nei plauko nei tauko

Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas      Raimondas Ribačiauskas

Atnaujinta Trečiadienis, 25 Rugsėjis 2019 09:56
 
Medžiotojų šiokiadieniai. Rugpjūčio mėn. Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Trečiadienis, 25 Rugsėjis 2019 00:00

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Paslaptingas ir pilnas staigmenų, aruodai pilni naujo derliaus grūdų, jei tikėti posakiu „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos “, kadangi šių miško gėrybių trūksta, taigi su drabužiais mūsų panoms bus sunku, paskutinis mėnesis kopinėti bičių medų ir laikas bičių šeimas ruošti žiemai. Medžiotojams   tai naujų įspūdžių mėnuo. Gyvulių augintojų skaičiuoja vilkų suvalgytas avis ir ožkas, nuo rugpjūčio pirmos dienos galima medžioti bebrus, tai didžiausias Lietuvoje gyvenantis graužikas, pačiuose seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose minimas kartu su stumbru, meška ir briedžiu . Dėl sausros išdžiūvo dalis griovių, bebras tapo lengviau pagaunamas vilkų ir lūšių. Medžiotojams rekomenduočiau neskubėti su bebrų medžiokle, palaukti rudenio, sumedžiojus abu tėvus - jaunikliai neišgyvens, bet apie šį gyvūną kituose straipsniuose. Baigėsi stirninų ruja, medžiotojai turėjo puikią progą paieškoti   vertingų medžioklės trofėjų. Dabar gerieji stirninai   vėl tapo ypač atsargūs, vengia atvirų vietų, maitinasi tamsiuoju paros metu. Nuo rugpjūčio 15 d. galima medžioti vandens paukščius, tai linksma ir pilna įspūdžių medžioklė. Ne kartą girdėjau žodį „trenkti“... gal iš ties. Reikia įsivaizduoti,   vyrai renkasi dar su tamsa, dažnai į medžioklę važiuoja ne vieną šimtą kilometrų ir išvažiuoja iš vakaro,   užima vietas apie įvairius vandens telkinius ir laukia pirmųjų saulės spindulių tam, kad galėtų paleisti šūvį į ryte pradėjusias skraidyti antis, arba tiksliau į dangų.   Čia taiklumas visada būna įdomus,   esu buvęs medžioklėje, kur vienam sumedžiotam paukščiui vidutiniškai teko 32 šūviai. Sausa vasara buvo nedėkinga ir vandens paukščiams, išdžiūvo balos, grioviai, o tuose vandens telkiniuose kuriuose dar buvo galima perėti, susikaupė didelė vandens paukščių koncentracija, ko pasekoje vyko įnirtinga kova dėl teisės perėti ir maitintis, t. y. užimti tam tikrą teritoriją, čia be konkurencijos geriausias vietas užėmė gulbės. Beje šios vietos sutraukė ir visus plėšrūnus, tiek skraidančius, tiek lakstančius.   Gamtosauginiu požiūriu ši medžiokle yra problematiška. Šiuo metu galima medžioti didžiasias antis, rudgalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles. Tačiau natūroje kylančias ar skrendančias antis praktiškai negalima atskirti nuo ančių įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, tai dryžgalvė kryklė, rudagalvė ir pilkoji antis, rudė ir šaukštasnapė antis. Čia daugeliui medžiotojų kosmosas, manau jas skrendančias gali atskirti net ne visi ornitologai. Aiškiai savo skridimu ir dydžiu išsiskiria didžioji antis, skridimo greičiu ir trajektorija  - rudgalvė ir dryžgalvės kryklės, medžiotojų dar vadinamos „sportininkėmis“, tačiau atskirti vieną nuo kitos skridimo metu yra sudėtingas klausimas...   Įstatymas nenumato jokių išlygų, taigi medžioklės tvenkiniuose visada yra iššūkis medžioklės organizatoriams... Noriu priminti, paukščių medžioklėje medžiotojai turi turėti ryškias liemenes ar kepures, privalomas šuo., kuriam dokumentai nebūtini... Tačiau paukščių medžioklė visada buvo ir bus linksma, suteikianti galimybę bendrauti ir džiaugtis gamta..

               Tačiau pati didžiausia intriga ir iššūkis yra tai, kad nuo rugpjūčio 15 dienos prasidėjo pačio tauriausio kanopinio žvėries medžioklė. Gyvūno, kurio piešiniai randami olose, jis aprašytas seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose Europoje, jo ragai puošia visas pilis, jam sukurti eilėraščiai, jo balso pamėgdžiojimui organizuojamos Europinio lygio varžybos, tai gyvūnas kurio rujos laikotarpiu didieji medžiotojai meta darbus ir išeina atostogauti, jo medžioklės metu paprastai naktys praleidžiamos miške, daugelyje vietų organizuojamos net ekskursijos paklausyti jo „kalbos“ - tai taurusis elnias. .   Apie šį gyvūną galima kalbėti valandų valandas. Šį gyvūną medžiojo visi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovai, deja XVIII a. viduryje tauriojo elnio Lietuvoje jau nebeliko... Taurieji elniai į Lietuvą iš Voronežo (Rusija) rezervato atvežti 1956 m., tais pačiais metais jie paleisti Punios šile  , 1985 m. - Varčios miške. Tauriojo elnio patinai sveria 200 – 250 kg., kūnas proporcingas, kojos ilgos ir laibos, priekinės kojos neturi raktikaulio, kas užtikrina švelnų kanopos susilietimą su žeme, ragus turi tik patinai, ragų ilgis gali siekti iki 115 cm., jų svoris iki 12 kg. Taurieji elniai mėgsta lapuočių ir mišrius mišrus. Puikiai girdi, mato, uodžia, turi gerai išvystytą nuojautą, dar vadinamą šeštuoju jausmu, puikiai pasirenka sprendimus papuolęs į varymus ar kitas sudėtingas situacijas, gerai plaukia.   Iki dabar niekaip nesuprantu, kaip turėdamas tokius ragus ir tokį kūno svorį jis vaikšto be garso. Ne kartą teko stebėti, kai iš tankumyno, nenulaužęs nė vienos šakelės ir neužmynęs nė ant vieno pagaliuko, kaip vaiduoklis išnyra jis, kartais, tirdamas aplinką, gali vienoje vietoje nejudėdamas prastovėti valandą ir daugiau, juda tik ausys ir akys. Savo galingais ragais bet kurį vyrą gali nusviesti ne vieną dešimtį metrų. Išminties, grožio ir jėgos simbolis. Turi mylimas rujos vietas. Jeigu viskas gerai, kasmet į jas sugrįžta, atsižymi teritoriją ragais aplaužydamas krūmus ir pažymėdamas kvapiųjų liaukų sekretu, visada įsirengia vieną ar keletą duobių, arba liaudiškai parfumerijos kambarių, kuriose šlapinasi ir voliojasi, t. y. pasidažo ir pasikvėpina laukdamas merginų. Mūsų damoms vaizdelis ir kvapas ne koks, o tauriojo elnio patelėms – pasaka, mat skiriasi skoniai. taurusis-elnias-106055    
Patinas baubia kviesdamas damas ir baidydamas konkurentus, gindamas teritoriją dažnai susikauna su kitais patinais, deja pasitaiko mirtinų atvejų. Patelės pačios renkasi patiną ir tai normalu, gamtoje patelės visada stengiasi susilaukti palikuonių nuo pačių stipriausių ir protingiausių patinų. Todėl dažnai apie brandžius ir geros fizinės būklės patinus susiburia iki 4 patelių, tačiau teko matyti ir 6 pateles su jaunikliais. Toks patelių būrys vadinamas Haremu. Tai vienintelis laikas metuose, kai patinas, įrodinėdamas savo pranašumą prieš konkurentus, gali padaryti klaidą. Tačiau čia gamta pasirūpino kitaip, patelės saugo savo pasirinktą patiną, t. y. seka aplinką, įspėja apie pavojus, nuveda į saugią vietą. Praėjusiais metais stebėjau, kaip kiekvieną rytą penkių patelių būrys nuvesdavo dienai patiną į raistą ir ten jį palikdavo, vėlų vakarą – pasiimdavo, aišku dieną praleisdavo netoliese. Apie tokį patiną su patelėmis, nors laiks nuo laiko ir gauna per sprandą, visada trinasi keli jaunesni patinai, mokosi kovos, baubimo ir grožio procedūrų meno,   tačiau tuo pačiu metu aišku kažko tikisi, gal pavyks kokią damą pakerėti... Rujos metu patinai beveik nesimaitina, todėl praranda iki 25 % savo svorio. Pasibaigus rujai tauriųjų elnių patinai tarsi išnyksta, turi savo žiemojimo ir vasarojimo vietas, daugeliu atvejų jos būna neįprastos, čia jie intensyviai maitinasi, atgauna jėgas, tačiau visiškai nesirodo atvirose erdvėse,. Žiemos metu gali sudaryti būrius, tačiau jauni patinai visada naudojami kaip žvalgai kritinėse situacijose. Teko matyti, kaip papuolę į varymą seni patinai ragų pagalba greitai įtikino jauną patiną per flangą bėgti pirmą, kažkam reikia … Po rujos, jauni patinai   iki 3 metų amžiaus, dar gali vaikščioti su patelių būriu, taip saugiau...

download

           Kaip suprantate, šių gyvūnų medžioklė sudėtinga. Juos medžioti galima tik šviesiu paros metu, draudžiama naudoti prožektorius, viliojimui magnetofonus ir pan.. Norėdami sumedžioti brandų, gerais trofėjiniais ragais gyvūną, medžiotojai turi pergudrauti ne tik patiną, bet ir jo Haremą, kuriam vadovauja gudriausia patelė. Medžiotojai visada suranda patinų užimtas teritorijas, pagal pėdsakų dydį, teritorijos žymėjimą, baubimą nustato amžiaus grupę. Taip taip, pagal baubimą..... Kiekvienos amžiaus grupės patinas baubia skirtingu tembru, nieko naujo, kaip kalba žmogus. Juk mes užsimerkę galime pasakyti kur kalba vaikas, jaunuolis ar brandus vyriškis. Taip ir čia. Medžiotojai, paklausę baubimo nusprendžia, kuris patinas vyriausias, tada prasideda bandymas prie to patino prieiti, iškviesti jį į dvikovą, įmituoti kito patino veiksmus ir pan. Net ir pamačius patiną, iškyla įvertinimo problema, pagal jo išvaizdą, elgesį, ragų struktūrą reikia skubiai jį įvertinti, t. y. nustatyti, ar galima jį sumedžioti vadovaujantis kanopinių žvėrių atrankos nuostatais ar ne. Eiliniams žmogui tai turėtų būti iš fantastikos srities. Dešimtis kartų stebėjau juos ir beveik visada nuleisdavau ginklą, nes šis gyvūnas ypatingą galią ir grožį turi tol, kol yra gyvas.. Mokėjimas pamėgdžioti baubimą – yra aukštasis medžioklės pilotažas. Jau seniai organizuojamos įvairios elnių šauklių varžybos, kuriose medžiotojai ar šiaip gamtos mylėtojai pamėgdžioja įvairaus amžiaus ir įvairios emocinė būsenos elnių patinų balsus. Pirmasis elnių šauklių varžybose Vokietijoje Lietuvą atstovavo vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas, dzūkas   Algimantas Kamičaitis, šiuo metu tokiose varžybose dalyvauja dzūkas Irmantas Vaickelionis

Šių gyvūnų pagrindinis medžioklės trofėjas yra ragai, be to jie turi mažuosius medžioklės trofėjus, tai viršutiniai iltiniai dantys, vadinami Perlais ir sukaulėjusią plokštelę širdyje, vadinamą Huberto kryžiumi. Vytauto Šerpensko Alytaus raj. Varčios miške 1992 m. sumedžioto tauriojo elnio ragai ilgą laiką buvo Lietuvos rekordas. Tauriuosius elnius, kurių ragai buvo įvertinti medaliais, Dzūkijoje 2017 metais sumedžiojo Vladimiras Novikovas, Juozas Išganaitis, Paulius Liulys, Vytaras Vaikšnoras, Gediminas Lučiauskas ir Nerijus Deimantavičius.

                 Šiuo metu Alytaus rajone gyvena apie 800 tauriųjų elnių, t.t. 213 patinų. Šiame medžioklės sezone Medžiojamųjų gyvūnų limitų skirstymo komisija leido sumedžioti 26 patinus.

 

                         Nei plauko nei tauko

 

         Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas     Raimondas Ribačiauskas

Screenshot 4

Atnaujinta Trečiadienis, 25 Rugsėjis 2019 09:50
 
Medžiotojo šokiadieniai Liepos mėn. Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Ribačiauskas   
Pirmadienis, 29 Liepa 2019 15:35

Liepos mėnuo. Ankstyvą saulėtą rytą pažadina skambutis, žvalus moteriškas balsas teiraujasi, kaip apsaugoti gryčią nuo gyvatės, ji mat pasirodė šalia sodybos, kuri randasi dzūkijos pušyne, o savaitgalį atvažiuos anūkai.. Keistas jau tas žmogus, visada stengiasi apsigyventi kuo arčiau gamtos, tačiau tada ji pradeda jam trukdyti, tai gyvačiukė prašliaužė , tai šernas pievą pakniso ar stirninas nusivalė ragus į maumedį, tai kiškiai apgraužė vaismedį ar elnias perėjo per daržą, tai kiaunė apsigyveno palėpėje, tai uodai kanda.... o jo joi kiek problemų. Sudėtinga ir tuo pačiu graudi situacija, mes iki šiol taip ir nesuprantame, kas pas ką svečiuose... Juk žvėrys ir paukščiai niekam negali pasiskųsti, kad mes iš jų atimame namus.... Šiuo metu medžiotojai džiaugiasi sumedžiotais pirmaisiais stirninais, stirniukai jau drąsai laksto paskui mamas, eina lenktynių, juos iš žolių smalsiai stebi lapiukai, bando išgyventi antroji kiškių vada, gamtos paslapčių savo atžalas moko briedės ir elnės, šerniukai jau keičia spalvą, iš dryžuotų tampa šviesiai rudi . Prasidėjo stirnų ruja kuri tęsis iki rugpjūčio vidurio, šiuo metu stirninai ypač agresyviai gina savo teritorijas, laksto paskui stirnas, visada , išgirdę palikto stirniuko pypsėjimą, ateina pasižiūrėti, gal pavyks susipažinti su jo mama... Tai laikas, kai net patys gudriausi stirninai padaro klaidas ir tampa puikiais medžioklės trofėjais...Gudrūs medžiotojai stirninus gali išvilioti į atviras erdves pamėgdžiojant konkurento balsą, palikto stirniuko ar stirnos pypsėjimus . Sėlinant prie stirninų būtina žinoti, iš jutimo organų tobuliausia klausa, kuria stirnos daugiausiai vadovaujasi. Uoslė vidutinė, rega salyginai bloga, stirna nemato erdvinio vaizdo ir jautriai reaguoja daugiausiai į judesį,   todėl medžiotojas, atkreipdamas dėmesį į vėjo kryptį, turi galimybę prisėlinti prie jį sudominusio stirnino. Medžiotojams noriu priminti, sumedžiojus stirniną , prieš pradedant jį gabenti, būtina padaryti privalomą atžymą medžioklės lape, o pavasarį sumedžiotą ir paruoštą medžioklės trofėją , pagal gyvenamąją ar sumedžiojimo vietą, privaloma pristatyti medžioklės trofėjų apžiūrai. Jeigu stirninas ganosi arčiau kaip 200 metrų iki gyvenamos sodybos (namų valdos) jį sumedžioti galima tik gavus tos sodybos savininko sutikimą. Nevažinėkime su mašinomis po nešienautas pievas ar pasėlius, gerbkime privačią nuosavybę.  Puikus metas gamtoje , kurioje žmogus savo pintines pildo uogomis, grybais, renka vaistažoles, pilna krūtine traukia švarų miško orą, juk už nieką mokėti nereikia, žemdirbiai džiaugiasi kuklu grūdinių kultūrų derliumi....   Tačiau politikoje it toliau verda aistros dėl teisės disponuoti išimtine nuosavybės teise priklausančiu valstybei turtu , tai laisvėje gyvenančiais gyvūnais ir paukščiais.... Kol nebuvo atkurta privati nuosavybė, viskas buvo gerai, priklausai kuriam nors medžiotojus vienijančiam klubui ar būreliui, kuris turi medžioklės plotus, ir medžioji sau kiek nori, tačiau atkūrus nuosavybės teises į dirbamą žemę bei mišką iškilo dilema, ar žemės ir miškų savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę medžioti savo žemėje, kada jo turtu ( žole, javais, runkeliais, krūmais,   medžių žieve ar ūgliais) maitinasi laisvėje gyvenantys gyvūnai. Problema iškilo dar ir tame, kad ne visi medžiotojus vienijantys kubai ir būreliai ne tik , kad nesiskaitė su savininkais, tačiau vengė įstatymų nustatyta tvarka atlyginti savininkų turtui (pasėliams, miškui, pievoms) padarytą laukinių gyvūnų žalą... Šalyje subrendo konfliktas tarp medžiotojų ir žemės ir miškų savininkų. Atsižvelgdamas į konfliktinę situaciją Seimas 2018 metais priėmė medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis medžiotojus vienijančius klubus ir būrelius įpareigojo į savo gretas priimti žemės ir miškų savininkus- medžiotojus, kurie jų turimame medžioklės ploto vienete nuosavybės teise valdo 15 ir daugiau ha . žemės ar miško, kurioje medžioklė yra neuždrausta. Arba privaloma su minėtu asmeniu sudaryti sutartį, leidžiančią jam medžioti turimoje nuosavybėje. Tačiau Konstitucinis teismas š.m. liepos 11 d. priėmė nutarimą, kuriama nurodoma, kad Medžioklės įstatyme įtvirtinta prievolė į medžiotojų klubą priimti naujus narius, kuriems priklausanti žemė yra klubo medžiojamuose plotuose, prieštarauja Konstitucijai. Tai yra teisingas sprendimas, nes Medžioklės įstatymo pataisos apribojo konstitucinę asociacijos ( klubo ar būrelio) narių laisvę nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis..Lietuvoje yra daug medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių susikūrusių pagal interesų grupes. Paprastas pavyzdys: yra moterų medžiotojų klubai ir staiga jos privalo priimti visa eilę vyrų, tai prieštarautų šių sukurtų klubų tikslams …... Tačiau klubams ir būreliams liko prievolė leisti savininkams medžioti savo turimoje nuosavybėje sudarant su jais sutartį. Kad būtų lengviau, Aplinkos ministras savo 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. D1-297 „Dėl rekomendacijų dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų patvirtinimo “ patvirtino rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis galima sudaryti sutartis. Noriu pabrėžti, kad žemės ir miškų savininkai savo nuosavybėje galės medžioti laikantis to medžioklės ploto naudotojo, kurio teritorijoje jis randasi , nustatytos vidinės tvarkos. Be to galės medžioti tik patys, privalės proporcingai turimam plotui sumokėti klubui išlaidas mokesčiams ir laukinės faunos gausinimui ir pan. Sumedžiojimo limitai nustatomi proporcingai turimam plotui.. Visada visiems siūlau gyventi ir medžioti draugiškai...   Nei plauko nei tauko.

 

     Vyresn. medžioklės trofėjų ekspertas           Raimondas Ribačiauskas

Atnaujinta Trečiadienis, 25 Rugsėjis 2019 09:50